-Urte... Pasišnekėkim,-pasakė,o aš tylėjau,-Supranti,mama kažką įtaria.Kad tu susitinki su blogais,tau įtaką darančiais žmonėm,mano kad tavo klasė bloga ir t.t..
-Ką ji čia nusišneka !Prašyčiau,tegu ant mano klasės nevaro,ji normali..Tik kad ji kažkaip dabar tesusidomėjo manimi.O visą pusmetį dirbo kaip nežinau kas,grįšdavo vėlai.Aš būdavau viena.Jai pohui...Bet aiškus,man buvo gerai,kol ji neperskaitė sms. Mat jai Robertas parūpo...Tegul ji atsiprašo ir nesikiša į mano gyvenimą,jei ne,tai aš su ja nešnekėsiu.
-Sesut,suprask ji tavo mama.Žinok man tas pats buvo.Jai praeis,pamatysi. Aš tau leidžiu su juo susitikinėt,aš būsiu už tave.Pašnekėsiu su mama.Dabar einam,susirgsi.Įėjau į namus,pasimečiau striukę,nuėjau prie kompiuterio. Įsijungiau visa galį "Facebook".
"Robertai...Nežinau,kas bus.Mama mane iššifravo,kad susitikinėju.Perskaitė sms...Užsirėkė,kažką aiškino,bet negirdėjau... Slapatai turėsim pirmadienį susitikt,mama sakė, kad eis į darbą,nes jai ten vėl problemos ir atostogos jai baigias... Sesė sakė,pasišnekės.. Pasiilgau ;]..Urt."
Greitai gavau atsakymą,pasirodo buvo prisijungęs.
"......."
Jo geras atsakymas "....".Pasitikrinau email'us,panaršiau po internetą.Kaip visada reklamos. Pažiūriu į telefoną,vienas praleistas skambutis.
Robertas?
Paskambinau ir šnekėdama nuėjau į kambarį.
"Taip,taip Robertai".... Užsidariau kambaryje.Pasakiau visą situaciją.-"Tikiuosi manęs neįkalins čia".Girdėjau kai kas priėjo prie durų.Trindama siena priėjau prie durų ir greit atidariau.
-Mama?
-Aš norėjau pas tave ateit...
-Ah taip,užeik,-prisiminiau,kad šneku su Robertu,- Iki Neda..,-pasakiau,nesąmonę.
Atsisėdau ir tylėjau."Aiškiai" klausiaus ką šnekėjo mama,tiksliau klausiaus kas antrą žodį.
-Tu girdi mane?
-Mh....
Ir toliau "klausiaus".Kalbėjo tą patį per tą patį.Neiškentusi pasakiau:
-Gali nemalt? Sakyk,ko nori.
-Urte,aš noriu atsiprašyti,bet pasakysiu vieną dalyką- nesusidėk su blogais žmonėmis.
-Ką tu čia nusišneki?,-aršiai pasakiau- Su blogais draugais aš nesusidedu.Antra,mano klasė normali.Trečia- mano draugų nevadink blogais,nes tu jų nepažysti ir ketvirta,pabandyk uždraust draugaut su Robertu !
-Tai ir norėjau pasakyt...Tu su juo negali bendraut.Pirmai reikia man apie jį sužinot.
-A koks tau skirtumas,kas jis? Visvien tau jis nepatiktu,jug pažystu tave kaip nulpta,-pasiėmiau telefoną,nusišypsojau ir nuėjau į svėtainę,pas Monika.
-Pašnekėk su mama.Ji man nebeleidžia draugaut su juo ,-tyliai pasakiau.
Žiūrėjau tv ir mąsčiau planus.Mane žudė mamos pasakymas,kad aš negaliu bendraut su juo..Jis man vienintelis. Eh,ką nors sugalvosiu.Paskambinau Nedai,pasakiau viską,ji buvo apstulbusi,kad mano mama taip gali..Girdėjau kaip Monika virtuvėje šnekėjosi su mama.Girdžiu - "kad ji su manim nesišneka !" ,-šaukė mama... "Tu,mama,nesupranti,kad jai jau penkiolika? Ji beveik suaugusi.Mama,pasakysiu.Atsibusk,jai ne septyni" ,- tiesiai šviesiai sakė Moni...Bijojau,kad mama išvis nesupyktu.Gerai,kad bent tėčio nėra,tada išvis..Kol jos ten aiškinosi,rašynėjausi su Robertu. Prižadėjo,pirmadienį (rytoj) susitikt. Iki pat vakaro su manimi niekas nesišnekėjo,tik telefonas siųsdamas žinutes iš Roberto.Nuėjau miegot,nes jau atsibodo ši diena..Nebenoriu gyvent šioje dienoje,noriu kitos...
Viskas,jau taip atsibodo..
