Brolis....

Taip birželis.
Man jau vasara.Jau senai mano širdyje buvo vasara..Pas mus lyja,apsiniaukę,o Lietuvoje karšta..Mano širdyje kaista didelis pavydas,pavydas...Kodėl pas mūsų taip negali būti?Galėjau pasilikti pas senelius ir laukti vasaros..Bet kaip visada mama priekaištauja dėl visko (tik dabar apsiramino)...Laukiu to momento,kada skrisiu į Lietuvą tikrom atostogom...

Atostogos...Bet ne vasaros.Tik savaitę,poto mėnėsį vėl eisiu...Liepos 19,bus visų geriausia diena.Paskutinė diena mokykloje.Kitą dieną išskrisiu,bent taip esu sugalvojusi..
Kaip visada neturėdama ką veikti vaikščiojau po kambarius ir kažko ieškojau,kažko,bet nežinojau ko..Namai tušti,nesutvarkyti.Mama liepė sutvarkyti,išplauti namus,tačiau aš iš savo tingėjimo nieko nedariau,nors turėjau marias laiko.
Pasiėmiau pieštuką,baltą lapą atsisėdau ant palangės ir piešiau visokius pabaisiukus,velniukus ir berniuką..Baltapūkį,šviesiu veidu..Kurį mačiau metro.Jis man taip įstrigo į mintis,kad net negalėjau jo pamiršti.Jis benamis.Popierių padėjau ant palangės ir išbėgau.Užrakinusi duris nuėjau į metro,nuvažiavau viena stotele ir pamačiau jį.Atsisėdusį ant laiptų.
-Labas.Koks tavo vardas?
-Henris...,-atsakė savo skaisčiu balsu,-O tavo?
-Urtė...,-ramiai atsakiau ,-kiek tau metų?
-12,-liūdnai atsakė ir pažvelgė man į akis,-o kodėl klausi?
-Įdomu.Eime,nusivesiu tave ledų,gerai?,-pažiūrėjau į jį ir jis nusišypsojo.Nuėjome į parkelį.Šiandien oras buvo kiek geresnis,nei ankščiau.Užsakiau jam šokoladinių ledų,o pati pasiėmiau braškinių.Atsisėdome ant suoliuko.
-Tu turi tėvus?.-paklausiau ir atsikandau ledo.
-Turiu mamą,tačiau ji kažkur..Nežinau..Tėtis žuvęs,nesu jo matęs,-dailiai valgė ledą.
-O kodėl tavęs nepaima į vaikų namus?,-susidomėjusi paklausiau ir pažvelgiau į tolį.
-Slapstausi.Kai kažkas pamato,pabėgu ir manęs nesugauna.,-nusijuokė.- O kodėl klausinėji?
-Kaip sakiau -man įdomu.
-Papasakok ką nors apie save,-nusišypsojo jis ir pasakė.
-Kaip sakiau esu Urtė.Esu Lietuvė,tačiau gyvenu čia.Man 15 metų,na tiksliau bus..Mėgstu krepšinį...Turiu sesę...
-Krepšinį? Man taip pat patinka..Aš esu Airis,tačiau gimiau čia.Mama turėjo darbą,pradėjo gerti ir ją išmetė.Nebeturėjo iš ko susimokėti už butą ir iš ten mus išmetė.Į mokyklą neinu,tačiau ėjau seniau.Dabar neturiu iš ko nusipirkti sąsiuvinių ir panašiai..
Vos nepradėjau verkti,bet suskambo telefonas.
-Atsiprašau.-atsiliepiau.Skambino Monika,prašė ateiti į jos darbą..-Henri,turiu eiti,-nusišypsojau,-Rytoj susitiksim,nusipirk ledų,-įdaviau jam 10 svarų.
-Ačiū,-pašaukė jis.
Nuėjusi į Monikos darbą,padėjau jai sukrauti,surūšiuoti rūbus.Už tai gavau dešimt svarų..Eidama su ja namo galvojau apie jį,Henrį.
-Monika...O sunku įsivaikinti vaiką?
-Kokie čia klausimai? Na šiaip sunku..
-Ne nieko,taip klausiu,-nutilau ir ėjau.Grįžusios namo atsisėdome žiūrėti teliko.Kažkur karas,kažkas kažką nužudė.Nieko gero.Nusiprausiau,pasidariau valgyti.Pavalgiau,pažiūrėjau simpsonus ir pažvelgiau į telefoną.Kaip visada jis tuščias.Neda išskrido kažkur,Robis Ibizoje...Roksana nežinau...
Žodžiu visi mirę.

Kiekvieną dieną ėjau pas Henrį.Su juo šnekėdavomės.Atrodžiau kaip kvailė,šnekėdama su dvylikamečiu.Tačiau tai man atrodė normalu.Man buvo gaila jo,jo likimo,tačiau tai gali atsitikti ir man.Kiekvienas gali tai pajausti.Su juo šnekėdama,galvojau,kad man viskas taip pat,jį supratau,jo mintis...Juo susižavėjau.Jo meilumu,gerumu.Nebuvau sutikusi tokio gero vaiko,visi pasileidę,nenormalūs,kurių kas antrame žodyje keiksmažodžiai.
Vieną dieną...
-Mamą...Aš noriu kai ką tau parodyti..Viena žmogeliuką..Važiuojame į vieną metro,gerai?
-Na gerai,gerai Urte,-susidomėjo mama.Nuėjome į mūsų rajono metro ir pavažiavome vieną stotelę.-Ir ką norėjai parodyti?
Susigėdau,pasimečiau..Jo nebebuvo.Kur jis?!
-Ma..m..aa...Aš turėjau draugą..Jis buvo Henris,tačiau jam 12 metų..Jis benamis vaikas ir...Jo nebėra..Kelias savaites su juo bendravau,-pravirkau,-Jį surado ir išvežė?
-Urte,tau viskas gerai? Važiuojam.
Parvažiavome namo...Norėjau turėtį brolį kaip jis...Tačiau jį pasiėmė..
Kiekvieną dieną važiuodavau ten,gal pamatysiu jį.Kadanors..Turėjau viltį,tačiau viltis -durnių motina...
Mano svajonės žlugo.Jo nebepamatysiu...
Ištisas naktis neužmigau,galvojau apie jį.Atrodė,kad jis mano brolis,mylėjau jį kaip brolį..

I r...

Gegužė !
Man jau prasideda vasara - tiksliau širdyje...Skaičiuoju dienas iki lemtingosios Birželio 1 -osios...

Dabar pavadinimas - Mano dienos Vasarą ! :)

Iš tiesų dar nėra vasara,tačiau Urtės širdyje ji jau gyvena ..

34 įrašas

-Eh... Taip booring...,-atsisėdusi ant lovos sklaidžiau dienoraštį."Vasario 2...Myliu"."Vasario 5...Myliu"... Vapšie aš iš proto išėjus? Tai ir terašau.Ha,ha,ha -pradėjau juoktis perskaičiusi "Monika mane nusivedė į vaikišką filmą"...Ot gera diena buvo.Lyja mes su džinsais,švarkeliu,megztiniu einam einam prie underground'o,kad nuvažiuot į O2 areną.Išlipusios bėgčiom bėgom į areną.Šlapios nusipirkom bilietus į "Tangled" ir šlapios sedėjom kine...Na o poto savaitę snargliavausi.Dar pirmą kartą ji mane nusivedė į McDonald,JI nusivedė MANE...Visada viena eidavau...Roberto nebuvo..O kada jis grįš nežinojau.Atverčiau Vasario 20.... "Verkiu.." Tiesa,aš verkiau.Pasiilgau jo,noriu jį kuo greičiau pamatyti,tačiau jau Vasario pabaiga,o jo nė ženklo.Kiek jis pamokų praleis,o gal jis išvis nebegrįš?

Vieną gražią dieną susiruošiau į mokyklą ir pasitikrinau emailą...Žinutės nebuvo,bet jis buvo prisijungęs.Bet nespėjau parašyti.Jis jau atsijungė.
Mokykloje nuėjau pas direktorių ir paklausiau ar mokykloje tebėra Robertas,bet išgirdau tikrai nekokį atsakymą.Jo nebėra.Jis išsirašė iš šios mokyklos.Turbūt išvyko visam laikui.Man nepasakė - dabar supratau,jis beširdis.Jam nerūpi, kaip aš jausiuos.Eidama link durų mintyse galvojau "duhas".Buvau susinervinusi ir didžiausioje neviltyje.
-Aš jo nebepamatysiu.
Nuėjau į Anglų kabinetą.
-Jo nėbėra,-sušnabždėjau Nedai.
-Ką?
-Jis išvažiavo.
-Ir nieko nesakė?
-Taip...Galvojau grįš,bet jis išsirašė iš šios mokyklos.
-Jis grįš ,- pasakė ir toliau klausė pamokos.Nieko nesiklausiau,tiesiog galvojau apie jį.Greit vasara,anglijoje nebebūsiu ir bus viskas gerai,viskas gerai....
Po nuobodžiausiu pasaulyje pamokų išėjau,Neda mane pasigynė.
-Gali padėt dėl matematikos egzamino?,-paklausė.
-Gerai,einam.
Parėjome pas mane.Paaiškinau geometriją.Tas paaiškinimas truko dešimt minučių,o kitas dvi valandas šnekėjom apie vasarą.
-Žinojai mokslo metai pasibaigs greičiau?
-Ką?,-atsakiau.
-Tikrai...Mūsų šūlę remontuos,taii...Per mėnėsį nebaigtų,tai greičiau pradės,o mums atostogos prasidės Birželį.Cool ane?
-Geeras,sakaus bilietus ,-nusijuokiu-Važiuosi į LT?
-Jop,O tu kur varysi? Lietuvą ar Latviją?
-Nežinau..Ten ir ten..,-tik prisiminiau....Jas..Tikiuosi jų nepamatyti..

Išlydėjau Neda...

Vasaris,Kovas,Balandis ir.......

33 įrašas.

Naktį neužmigau.Bandžiau susitaikyti su mintimi , kad Robertas pasikeitė...Atsikėliau - akys pamėlusios,įdubusios..Gerai,šiandien į mokyklą nereik...
Keista,bet nuo roberto gavau žinutę.Ir ko jis čia man rašo?
"Labas ;*"
Visvien jam parašiau:
"Labas ;* Galim susitikt?"
Po kelių minučių gavau sms.
"Ok :)".
Susiruošiau ir išėjau,kadangi buvo prieš pietus - mama turėjo grįžt...Keista,kad jai reik į darbą...
Parke susitikau su Robertu..
-Labas.-nusišypsojau.
-Labas,-norėjo pabučiuot.
-Ne,ne,ne.Gal ir eik ir bučiuok savo peroksidinę? Kodėl mane?,-beprotiškai nusišypsojau.Neiškentėjau,akyse pradėjo kauptis ašaros.
-Urte,aš tau viską paaiškinsiu..
-Ką paaiškinsi? Ką? Įskaudinai ir dar nori aiškintis..Ačiū,-nusisukau.Bandė prie manęs liestis.
-Ji man niekas.
-Kaip tai niekas?Su manimi paskutiniu metu nebendrauji,kai ėjau namo praėjai,nesisveikinai...Ir net nuėjai net ne į tą pusę...Pasikeitęs tu,Robertai.
-Aš ėjau ne namo,o į parduotuvę.Aš skubėjau.
-Ak taip skubėjai..Įrodyk,kad mane myli ir su ja nesirodyk,-nuėjau.
-Palauk,-jis mane pasigynė.-Aš tave myliu,-iš kišenės ištraukė paprastą,sidabrinį žiedelį.-Tau.
Nuleidau galvą.Ašaros vėl byrėjo,tušas nubėgęs.Jaučiausi kaip...Šeip dabar turėjau eiti tolyn ir į jį net nepažiūrėti,bet...Tokia,jautri viskam pasiduodanti esu...
-Atsiprašau,-nusivaliau ašaras...,-Myliu tave,Robi,-pabučiavau...Eh,pasiilgau jo.Vaikščiojome po parką,o aš vis atsiprašynėdavau.Supratau,kad tos peroksidinės,nesutrukdys mūsų meilei,tačiau....Kai kas paskambino..Ohh,taiip.Mamytė.
-Labas.
-Kodėl ne namuose?
-Nuėjau į parduotuvę..O ką?
-Nieko,grįžk.Valgis atšals.
-Aha..
Nujungiau..Eh ir vėl mama...-Turiu eit,-pabučiavau,-Beje gal turi kelis svarus?
-Aha,imk.Ikiii.
Nulėkiau į parduotuvę,nusipirkau snikersą ir gėrimą.Parėjusi pamečiau tašę ant kedės,mama spoksojo į rankinę...
-Ką tu ten matai?,-nesupratusi pasakiau...
-O kas ten?,-parodė pirštu į žiedo dežutę..
-Hem.Niekas,valgykim,-kaip absiuliti duhė pasakiau.Mama nebekreipė dėmėsio,po dešimt min ji jau išvažiavo į darbą.
***
Praėjo keletą,su Robertu susitikinėjome kiekvieną dieną...Su Neda nusišnekėjome per pamokas,kaip visada..Monika su savo Jasonu toliau buvo "Romantic interests" :D Blem,jau kiek laiko praėjo, o aš su juo nesu normaliai bendravus (iš pirmo žvilgsnio jis žiaurus ir aš jo nekenčiu ;D)... Šeimoje buvo viskas gerai...Lauke buvo pavasaris...Švietė saulė,žydėjo kažkokios gėlės,po biški skleidėsi medžių lapai.. Pažiūrėjusi koks oras Lietuvoje,geriau nieko nesakyti..Nes ten žiauru.
Tik vieną dieną gavau nuo Roberto SMS.
-Išvažiuoju į Ibizą...Pasiilgsiu Urte ;**
Nuliūdau..Vėl jo nematysiu. Kaip visada jo šeimos biznis...Viešbutis berods ten..Heh,baltas pavydas.Bet gal ir jis mane nusiveš ten kada nors?
-Iki...Pasiilgsiu;**
Daugiau negavau jokių žinučių.
Dienos ėjo...Namų darbai,Neda,Mokykla,Mama,Tėtis...Viskas apie tai ir tesisuko...Žinutės nė vienos...

32 įrašas

Tai jau taip.Atsikėliau anksti ryte.Namų darbų nesu padarius - o taip Urtę... Nuėjau į vonią,kažkaip pažiūrėjau į tečio laikrodį.7:30.Kaip tik. Nusiprausiau,susišukavau.Atsiradau drabužius.Susidėjau pamokas.Pavalgiau...Pažiūrėjau į telefoną.Žinutės nuo Roberto.
Visų neskaičiau.
-Dabar aš Londone...Kai kas buvo,bet nesvarbu.Susitiksim mokykloj :)
Tiek parašiau ir viskas.Atsisėdus galvojau.Ar man nepasikeitė pamokos? Aj px,-mintyse pagalvojau.Įsijungiau tv ir žiūrėjau.Žvilgtelėjusi į laikrodį pašokau pasiėmiau kuprinę,apsimoviau striukę,kedus ir išėjau.
Mmmmmm,jau kvepia pavasariu.Sniego nebėra,kai kas jau žydi - jug jau vasario pabaiga.Laikas lekia kaip,kaip..Vėjas,greitai,greitai.
Nuėjau prie tvarkaraščio.
-Joooo.......,-nutęsiau.Dabar geografija.Nuėjau į kabinetą,visi šnekučiavosi,svaidėsi tik...Visų žvilgsniai nukrypo į mane.,-damn,-sušnabždėjau.Atsisėdau prie Nedos.
-Haii...
-Kur buvai dingus?!
-Aj...Ilga istorija...
-Pasakok,dar 15 min.
-Mama sunervino,pabėgau į Lietuvą.Nusigavau pas senelius.Va vakar gryžau ir vsio,-nusišypsojau kaip beprotė.
-Ką?,-Neda pašiurpusi sedėjo.
-Kar kar.
-Tu,tu čia rimtai?,-išsprogdino akis ir tuo metu atsisuko Robertas ir paklausė to pačio dalyko kaip Neda "Tu čia rimtai?".
-Jo.Gerai.Viskas baigės.
-Aha.......,-abu tylėjo.
-Išvis kokia kita pamoka?
-Prancūzų.,-atsakė Neda.
-Prancūzųųųųųųų?WTF? Tokios pamokos net nebuvo šią dieną.
-Dabar atsirado.Ku ku Urtę,tvarkaraštis pasikeitė.
-Nu bliat...Aš nei knygu neturiu,nieko...Gerai,vat,Geo atsinešiau...Pavarot,nieko nesakot..
-Nu sorr.
Per pamoką nieko gero neveikėm - miegojom.Taip praėjo pamokos.Sedėjau kaip iš dangaus iškritus,nieko neturėjau ir nieko nemokėjau,lyg būčiau pirmokė ir mokyčiaus viską - matematiką ir kt...
Po pamokų ėjau pro parką.Robertas praėjo...Net nieko nepasakė...
-Robertai?!
Tylėjo,nuėjo visai ne į tą pusę kur eidavo...Jis mokykloje tikrai buvo keistas...Kažkoks...Manęs vengė - tik tada kai Nedai papasakojau kas man buvo atsisuko.. Ir daugiau nieko nesakė..
Parėjusi namo kaip visada pavalgiau.Į svėtainę atsinešiau knygas ir kibau mokytis.Visą vakarą prasedėjau prie knygų...Grįžo mama.Buvo linksma.Vat,parvežė šokolado,kolos.Suvalgiau keletą gabaliukų šokolado,išgėriau kolos ir toliau mokiausi Istoriją poto geografiją.... Aš tiek daug visko praleidau...

______________________
Yay ketvirtadienis..Paskutinė diena - ryt į mokyklą nereikia nes kažkokia diena valstybės..Aj neįdomu... Atsikėliau,susiruošiau ir išėjau į mokyklą... Eidama pastebėjau Robertą ir...Vieną merginą...Hmm,gal ji tiesiog...Sesė? Ajjj,žinau,jis mane myli ir manęs neišduos.
Į spintelę pasidėjau striukę,keletą knygų nuėjau į Istoriją.Dabar sėdžiu su juo....Heh,jis kaip visada tylėjo - per pamokas nešneka.Tiesą sakant aš ir nenorėjau kalbėt,nes tikrai man reikėjo išmokti temas - kitą savaitę kontrolinis ir greitai bandomieji egzaminai....
Po pamokų su Neda išėjau į kiemą,mačiau robertas ėjo už mokyklos - ko ten jam?
-Pss,Neda einam.Man reikia pažiūrėt kur jis eina.Aš manau,kad jis mane apgaudinėja.Jis šaltas,nebebendrauja..
Nusitempiau Nedą už mokyklos kampo.Stebėjau kur jis eina ir ten,prie galinių durų pamačiau tą pačią...Susikabinę stovėjo...
-Uuurr...te....
-Taip,-pasakiau,-SAKIAU !
-Ramiai...Einam.
Eidama šluosčiausi ašaras.Mažutes ašaras,kurios riedėjo,dėl nieko..Šeip...Jis mane įskaudino,nieko nesakė..Atsisveikinau su Neda,parbėgau griuvau į lovą...Kaip jis taip galėjo?Jis nerealiai pasikeitė - liko abėjingas man....Visada tylėjo..
Padariusi dalį namų darbų ėjau į meno mokyklą.Reikėjo kartą pasirodyti.Per pamokas piešiau jį - net nežinau kodėl,iš liūdnumo ar ko? Nebuvo minčių ką daugiau piešti,mintys sukosi tik apie jį. "Nieko,aš išsikapstysiu"-mintyse kartojau.Pasibaigus pamokoms ėjau pesčiomis namo - tėtis Mančesteryje.

31 įrašas.

Atsikėliau velniai žino kada. Berods devintą valandą. Buvau išpilta prakaito.Atsisėdau,atsirėmiau į sieną.
Aš išprotėjau? - Kažkas panašaus.
Aš padariau teisingai? -Manau ne..
Aš myliu mamą? - Taip...
Atsakymas tik DABAR. Kur mano galva buvo vakar? Kai pabėgau iš namų? Su manim vyksta nesąmoningi dalykai. Vieną dieną noriu to,kitą kito.. Dabar lyg galvą būtu kas nors išvalę.Bažnyčioj senai matos bebuvau.  O gal jei grįščiau būtu viskas geriau kaip ankščiau? Ką?
Ehh,viena,ką aš padarysiu.Dabar mane mama užmuš jei gryšiu.Sese vat žada atvažiuot.. Aj.. Gal grįžt? Ne...Gal...Jo.... Nežinau pogalais ! - sedėdama,galvodama pasedėjau penkioliką minučių.
Aš myliu mamą?
Taip...
Tikrai?
Manau...
Aš išprotėjau? Tokias nesąmones galvoju ir dar atsakau "Manau...". TAAAIIIIIPPPP !!! Aš myliu ją.Aš nepasikeičiau.Likau ta pati maminukė,vaikščiojanti vien su mama. Mama,mama,mama...
Bet jei dabar parvažiuočiau,mane užmuštu.Na reik parašyt Monikai. Įsijungiau "Facebook".Monika prisijungus.Yay.
Monika. Aš noriu grįžt... Noriu pradėt viską iš naujo. Supratau aš nepasikeisiu.Liksiu tokia pat...

Va,va Urtė grįžo.

Nesiderk.

Nesidergiu jug. Ok,pervesiu pinigų.

Ačiū. P.S Mamai nesakyk.

Mh.:))))

Pasitikrinau kortelę,ten buvo daugiau pinigų.Užsisakiau bilietus jau šiandienai.Vat kaip man įkrenta,kada noriu,tada yra.Thanks god... Susidėjau daiktus.Senelis mane nuvežė į orouostą.
-Ačiū Senelį ,-nusišypsojau,pasiėmiau lagaminą ir nuėjau į orouostą.
Perejau visas nesąmones ir kitus booring'us... Lektuve tikrai apsisprendžiau.
-Pradėsiu viską,viską iš naujo...
Toks tas pabėgimo efektas - kitą dieną nori namo...Heh,su manim nekas.Ryt dar į mokyklą - bravo. Namų darbus aš bent padarius? Nemanau...

Nusipirkau bilietus traukiniui. Londone,įlipau į metro ir parvažiavau iki savo rajono. Buvau nuvargusi,dar kol parėjau.... Sustojau prie laiptų.Ikvėpiau iškvėpiau... Užlipau į antrą aukštą...
-Bijau.
Tyliai atidariau duris.Heem,neužrakintos.. Įėjau...
-Viena? ,-sušnabždėjau.
-Aha.,-atbėgo Monika ir apkabino,-Iš proto išėjus...
-Mh...
Kambaryje pasidėjau daiktus.Atsiguliau ir labai greit užmigau



Soryyy.Įrašas trumpas.. :(

30 įrašas

Pirmadienis. Į mokyklą dar nereikia,bet trečiadienį reiks...
Namuose tylu,tylu.Tėvų nėra,tik sesė,bet spėju - miega.Apsirengiau,atsiprausiau,pavalgiau.Parašiau Robertui.
"Greičiau susitinkam,mano mama dvyliktą gryš.."
Po kelių minučių gavau žinutę.
"Ok.Parke".
Buvo 9:45. Apsimoviau batus,paltą ir prisiminusi kad reikia pasakyti sesei kur einu,nubėgau pas ją.
-Pss,Moni.Aš einu,jei mama parašys ką nors,kad ankščiau gryžta,parašyk.
-Aha...
Nubėgau į parkelį.Jis kaip visada manęs laukė.
-Pasiilgau,-pabučiavo.
-Aš tavęs taip pat meškį !,-apkabinau.Viską dar kartą išaiškinau kas,kaip,-Nenoriu aš ten gyvent ! Aš turiu bėgt....
-Tu išprotėjai?!,-sunerimęs pasakė,tiksliau sucypė.
-Ne... Aš taip padarysiu.Iki,-karštai pabučiavau,- Myliu.Rašyk.Ir nieko niekam nesakyk.-pabėgau.Parbėgau namo,su visais batais nubėgau į kambarį.Į rankinę susigrūdau keletą rūbų,sąsiuvinį,parkerį,telefoną,piniginę...Knygas,kad galėčiau per tą laiką pasimokyti ir nepamiršau kompiuterio,savo mažojo.Parašiau raštelį.
"Viso.Aš nebegaliu taip gyventi
                             Urte.Myliu."

Pasiėmiau namų raktus,dar vienas pirštines ir pabėgau. Kortelėje pinigų turėjau tikrai daug.Galėjau pabėgti į Lietuvą ar tiesiog slapstytis čia,Londone... Vaikščiojau gatvėmis,kol nesutemo. Nuėjau į artimiausią metro stotį ir nuvažiavau į Stratfordą... Pas Sima.Nukakau į jos namus.Paskambinau,kaip ir tikėjaus išlindo Sima.
-Urtę?!
-Reikia pagalbos.Galiu miegot šiandien pas tave? Ar tavo tevai namuos?
-Užeik.Ne,jų visą savaitę nėra.
-Oh,-įėjau.-Aš pabėgau iš namų.
-Ką?Paaiškink.
Paaiškinau viską.Aš negalėjau gyvent ten... Ir galiausiai pradėjo pypsėti telefonas.Mama,tėtis,Monika....
-Aš skrisiu į Lietuvą arba šlaistysiuos gatvėm.Mane viskas taip užkniso...-atsisėdau. -Atnešk kompą jei gali.
-Ok.
Pažiūrėjau bilietus.. Visi brangūs. Mama parašė žinutę.
"Urte,tučtuojau gryžk !!".
Pff,kad norėčiau. Puslapį refrešavau ir... Po dvėjų valandų radau bilietą už 99 svarus.
-Vsio,perku.
-Tu tikrai to nori?,-ji kaip Robertas susijaudinusiu balsu pasakė.
-Nežinau,-virpančia širdimi pasakiau,-Aš darau kvailystę?
-Didelę.Žinai ką. Tu važiuok.Aplankysi senelius ir jei mama susiprotės pati atvyks ir atsiprašys.
-Tikrai?
-Manau jo.,-pasakė.Ir aš užsisakiau bilietus.Rytoj išskrendu.Rytoj... Nusimaudžiau,Sima davė patalynę,atsiguliau ant sofos ir užmigau. Norėjau į Latviją,pas senelių.

__________
Rytą atsikėlusi susitvarkiau. Atsisveikinau su Sima ir išėjau laukan.Tiesą sakant - nuriedėjo dar viena karti,nežinomybės ašara... Su metro nuvažiavau į traukinių stotį,nusipirkau bilietus į stanstedą.
Pamačiusi telefone 50 praleistų skambučių bei 30 žinučių,nei kiek nenuliūdau.Pati norės,pati susitaikys. Po pusvalandžio buvau orouoste.Žinutės plaukė ir plaukė... Prisijungusi prie interneto per facebook'ą parašiau Monikai žinutę.
"Pasakyk mamai.Pati norės,pati ir atsiprašys.Aš neturiu už ką atsiprašyt. Dar pasakyk - aš ne vaikas !!! Tegul manęs neieško,nebent jei norės ką nors įdomaus pasakyt. Aš būsiu pas patikimų žmonių,artimų ir dar geresnių žmonių.Už tūkstančių kilometrų.Iki."
Išsiunčiau.
Lektuve mąsčiau.... Gal aš blogai pasielgiau? Ne... Aš pasielgiau gerai.Man ne 11.
Po dešimties minučių būsiu Rygos orouoste. Galvojau - ką aš sakysiu seneliams? Sakysiu - Atvažiavau jūsų aplankyti,nes... Pasiilgau jūsų...
Bet jug močiutė užkart skambins mamai.Aj pasakysiu taip kaip viskas buvo.
Orouoste išsiėmiau pinigų,priėjau prie artimiausio taksi.Pasakiau adresą.... Buvo didelė baimė. Sustojome vienoje degalinėje.Ten dar kart prisijungiau prie interneto. Gavau žinutę nuo Monikos.
"Urte,nejuokauk. Kur tu? Aš tėvams nesakysiu,o atvažiuosiu pas tave."
"Aš Latvijoje.Taip LATVIJOJE,kur manęs nieks neužknis,ne taip kaip UK.Dabar važiuoju pas senelius.Perduok mamai karčių linkėjimų :)".
Jau buvome netoliese... Širdis buvo išprotėjusi...Ji plakė nenumaldomai,artėjo tas momentas.
-Šeit staves,-prisiminiau latvių kalbą.Išlipau. Įėjau į kiemą... Jame buvo tuščia.Pabarškinau į duris.Jas atidarė senelis.
-Urtut? Kas tave čia atgynė?
-Labas..Atvažiavau aplankyt..
Nuėjau pas močiutę... Viską išklausinėjo.
-Tik neskambink mamai.Prašau.Tik Monika tai žino.
-Gerai,gerai. Einu pakurt ten pečių.
Tfiu ačiū,čia bent internetas yra.Prisijungiau.Gavau žinutę.
"Latvijoj??? Tu iš proto išsikraustei? Tu bent knygas turi?
"Turiu turiu. Aš neišsikrausčiau.Tiesiog atsibodo !!! Galvojau kad ten bus gerai,bet jei ne ta mama. Paaiškink jai,kadaš nesu vaikas,kaip kad ji mano.Tai nesąmone.Aš nei vaikiną galiu turėt,nei vakarėlių daryt."
Taip,vieną kart norėjau party daryt..Hemm,jei ne mama... Ji nieko neleidžia,tik aš viską kaupiau.Nieko nesakiau...
Vakare išsikroviau daiktus.Su virpančia širdimi užmigau...Tikėdamasi ko nors...