2011 m. kovo 5 d., šeštadienis

30 įrašas

Pirmadienis. Į mokyklą dar nereikia,bet trečiadienį reiks...
Namuose tylu,tylu.Tėvų nėra,tik sesė,bet spėju - miega.Apsirengiau,atsiprausiau,pavalgiau.Parašiau Robertui.
"Greičiau susitinkam,mano mama dvyliktą gryš.."
Po kelių minučių gavau žinutę.
"Ok.Parke".
Buvo 9:45. Apsimoviau batus,paltą ir prisiminusi kad reikia pasakyti sesei kur einu,nubėgau pas ją.
-Pss,Moni.Aš einu,jei mama parašys ką nors,kad ankščiau gryžta,parašyk.
-Aha...
Nubėgau į parkelį.Jis kaip visada manęs laukė.
-Pasiilgau,-pabučiavo.
-Aš tavęs taip pat meškį !,-apkabinau.Viską dar kartą išaiškinau kas,kaip,-Nenoriu aš ten gyvent ! Aš turiu bėgt....
-Tu išprotėjai?!,-sunerimęs pasakė,tiksliau sucypė.
-Ne... Aš taip padarysiu.Iki,-karštai pabučiavau,- Myliu.Rašyk.Ir nieko niekam nesakyk.-pabėgau.Parbėgau namo,su visais batais nubėgau į kambarį.Į rankinę susigrūdau keletą rūbų,sąsiuvinį,parkerį,telefoną,piniginę...Knygas,kad galėčiau per tą laiką pasimokyti ir nepamiršau kompiuterio,savo mažojo.Parašiau raštelį.
"Viso.Aš nebegaliu taip gyventi
                             Urte.Myliu."

Pasiėmiau namų raktus,dar vienas pirštines ir pabėgau. Kortelėje pinigų turėjau tikrai daug.Galėjau pabėgti į Lietuvą ar tiesiog slapstytis čia,Londone... Vaikščiojau gatvėmis,kol nesutemo. Nuėjau į artimiausią metro stotį ir nuvažiavau į Stratfordą... Pas Sima.Nukakau į jos namus.Paskambinau,kaip ir tikėjaus išlindo Sima.
-Urtę?!
-Reikia pagalbos.Galiu miegot šiandien pas tave? Ar tavo tevai namuos?
-Užeik.Ne,jų visą savaitę nėra.
-Oh,-įėjau.-Aš pabėgau iš namų.
-Ką?Paaiškink.
Paaiškinau viską.Aš negalėjau gyvent ten... Ir galiausiai pradėjo pypsėti telefonas.Mama,tėtis,Monika....
-Aš skrisiu į Lietuvą arba šlaistysiuos gatvėm.Mane viskas taip užkniso...-atsisėdau. -Atnešk kompą jei gali.
-Ok.
Pažiūrėjau bilietus.. Visi brangūs. Mama parašė žinutę.
"Urte,tučtuojau gryžk !!".
Pff,kad norėčiau. Puslapį refrešavau ir... Po dvėjų valandų radau bilietą už 99 svarus.
-Vsio,perku.
-Tu tikrai to nori?,-ji kaip Robertas susijaudinusiu balsu pasakė.
-Nežinau,-virpančia širdimi pasakiau,-Aš darau kvailystę?
-Didelę.Žinai ką. Tu važiuok.Aplankysi senelius ir jei mama susiprotės pati atvyks ir atsiprašys.
-Tikrai?
-Manau jo.,-pasakė.Ir aš užsisakiau bilietus.Rytoj išskrendu.Rytoj... Nusimaudžiau,Sima davė patalynę,atsiguliau ant sofos ir užmigau. Norėjau į Latviją,pas senelių.

__________
Rytą atsikėlusi susitvarkiau. Atsisveikinau su Sima ir išėjau laukan.Tiesą sakant - nuriedėjo dar viena karti,nežinomybės ašara... Su metro nuvažiavau į traukinių stotį,nusipirkau bilietus į stanstedą.
Pamačiusi telefone 50 praleistų skambučių bei 30 žinučių,nei kiek nenuliūdau.Pati norės,pati susitaikys. Po pusvalandžio buvau orouoste.Žinutės plaukė ir plaukė... Prisijungusi prie interneto per facebook'ą parašiau Monikai žinutę.
"Pasakyk mamai.Pati norės,pati ir atsiprašys.Aš neturiu už ką atsiprašyt. Dar pasakyk - aš ne vaikas !!! Tegul manęs neieško,nebent jei norės ką nors įdomaus pasakyt. Aš būsiu pas patikimų žmonių,artimų ir dar geresnių žmonių.Už tūkstančių kilometrų.Iki."
Išsiunčiau.
Lektuve mąsčiau.... Gal aš blogai pasielgiau? Ne... Aš pasielgiau gerai.Man ne 11.
Po dešimties minučių būsiu Rygos orouoste. Galvojau - ką aš sakysiu seneliams? Sakysiu - Atvažiavau jūsų aplankyti,nes... Pasiilgau jūsų...
Bet jug močiutė užkart skambins mamai.Aj pasakysiu taip kaip viskas buvo.
Orouoste išsiėmiau pinigų,priėjau prie artimiausio taksi.Pasakiau adresą.... Buvo didelė baimė. Sustojome vienoje degalinėje.Ten dar kart prisijungiau prie interneto. Gavau žinutę nuo Monikos.
"Urte,nejuokauk. Kur tu? Aš tėvams nesakysiu,o atvažiuosiu pas tave."
"Aš Latvijoje.Taip LATVIJOJE,kur manęs nieks neužknis,ne taip kaip UK.Dabar važiuoju pas senelius.Perduok mamai karčių linkėjimų :)".
Jau buvome netoliese... Širdis buvo išprotėjusi...Ji plakė nenumaldomai,artėjo tas momentas.
-Šeit staves,-prisiminiau latvių kalbą.Išlipau. Įėjau į kiemą... Jame buvo tuščia.Pabarškinau į duris.Jas atidarė senelis.
-Urtut? Kas tave čia atgynė?
-Labas..Atvažiavau aplankyt..
Nuėjau pas močiutę... Viską išklausinėjo.
-Tik neskambink mamai.Prašau.Tik Monika tai žino.
-Gerai,gerai. Einu pakurt ten pečių.
Tfiu ačiū,čia bent internetas yra.Prisijungiau.Gavau žinutę.
"Latvijoj??? Tu iš proto išsikraustei? Tu bent knygas turi?
"Turiu turiu. Aš neišsikrausčiau.Tiesiog atsibodo !!! Galvojau kad ten bus gerai,bet jei ne ta mama. Paaiškink jai,kadaš nesu vaikas,kaip kad ji mano.Tai nesąmone.Aš nei vaikiną galiu turėt,nei vakarėlių daryt."
Taip,vieną kart norėjau party daryt..Hemm,jei ne mama... Ji nieko neleidžia,tik aš viską kaupiau.Nieko nesakiau...
Vakare išsikroviau daiktus.Su virpančia širdimi užmigau...Tikėdamasi ko nors...

Komentarų nėra: