Brolis....

Taip birželis.
Man jau vasara.Jau senai mano širdyje buvo vasara..Pas mus lyja,apsiniaukę,o Lietuvoje karšta..Mano širdyje kaista didelis pavydas,pavydas...Kodėl pas mūsų taip negali būti?Galėjau pasilikti pas senelius ir laukti vasaros..Bet kaip visada mama priekaištauja dėl visko (tik dabar apsiramino)...Laukiu to momento,kada skrisiu į Lietuvą tikrom atostogom...

Atostogos...Bet ne vasaros.Tik savaitę,poto mėnėsį vėl eisiu...Liepos 19,bus visų geriausia diena.Paskutinė diena mokykloje.Kitą dieną išskrisiu,bent taip esu sugalvojusi..
Kaip visada neturėdama ką veikti vaikščiojau po kambarius ir kažko ieškojau,kažko,bet nežinojau ko..Namai tušti,nesutvarkyti.Mama liepė sutvarkyti,išplauti namus,tačiau aš iš savo tingėjimo nieko nedariau,nors turėjau marias laiko.
Pasiėmiau pieštuką,baltą lapą atsisėdau ant palangės ir piešiau visokius pabaisiukus,velniukus ir berniuką..Baltapūkį,šviesiu veidu..Kurį mačiau metro.Jis man taip įstrigo į mintis,kad net negalėjau jo pamiršti.Jis benamis.Popierių padėjau ant palangės ir išbėgau.Užrakinusi duris nuėjau į metro,nuvažiavau viena stotele ir pamačiau jį.Atsisėdusį ant laiptų.
-Labas.Koks tavo vardas?
-Henris...,-atsakė savo skaisčiu balsu,-O tavo?
-Urtė...,-ramiai atsakiau ,-kiek tau metų?
-12,-liūdnai atsakė ir pažvelgė man į akis,-o kodėl klausi?
-Įdomu.Eime,nusivesiu tave ledų,gerai?,-pažiūrėjau į jį ir jis nusišypsojo.Nuėjome į parkelį.Šiandien oras buvo kiek geresnis,nei ankščiau.Užsakiau jam šokoladinių ledų,o pati pasiėmiau braškinių.Atsisėdome ant suoliuko.
-Tu turi tėvus?.-paklausiau ir atsikandau ledo.
-Turiu mamą,tačiau ji kažkur..Nežinau..Tėtis žuvęs,nesu jo matęs,-dailiai valgė ledą.
-O kodėl tavęs nepaima į vaikų namus?,-susidomėjusi paklausiau ir pažvelgiau į tolį.
-Slapstausi.Kai kažkas pamato,pabėgu ir manęs nesugauna.,-nusijuokė.- O kodėl klausinėji?
-Kaip sakiau -man įdomu.
-Papasakok ką nors apie save,-nusišypsojo jis ir pasakė.
-Kaip sakiau esu Urtė.Esu Lietuvė,tačiau gyvenu čia.Man 15 metų,na tiksliau bus..Mėgstu krepšinį...Turiu sesę...
-Krepšinį? Man taip pat patinka..Aš esu Airis,tačiau gimiau čia.Mama turėjo darbą,pradėjo gerti ir ją išmetė.Nebeturėjo iš ko susimokėti už butą ir iš ten mus išmetė.Į mokyklą neinu,tačiau ėjau seniau.Dabar neturiu iš ko nusipirkti sąsiuvinių ir panašiai..
Vos nepradėjau verkti,bet suskambo telefonas.
-Atsiprašau.-atsiliepiau.Skambino Monika,prašė ateiti į jos darbą..-Henri,turiu eiti,-nusišypsojau,-Rytoj susitiksim,nusipirk ledų,-įdaviau jam 10 svarų.
-Ačiū,-pašaukė jis.
Nuėjusi į Monikos darbą,padėjau jai sukrauti,surūšiuoti rūbus.Už tai gavau dešimt svarų..Eidama su ja namo galvojau apie jį,Henrį.
-Monika...O sunku įsivaikinti vaiką?
-Kokie čia klausimai? Na šiaip sunku..
-Ne nieko,taip klausiu,-nutilau ir ėjau.Grįžusios namo atsisėdome žiūrėti teliko.Kažkur karas,kažkas kažką nužudė.Nieko gero.Nusiprausiau,pasidariau valgyti.Pavalgiau,pažiūrėjau simpsonus ir pažvelgiau į telefoną.Kaip visada jis tuščias.Neda išskrido kažkur,Robis Ibizoje...Roksana nežinau...
Žodžiu visi mirę.

Kiekvieną dieną ėjau pas Henrį.Su juo šnekėdavomės.Atrodžiau kaip kvailė,šnekėdama su dvylikamečiu.Tačiau tai man atrodė normalu.Man buvo gaila jo,jo likimo,tačiau tai gali atsitikti ir man.Kiekvienas gali tai pajausti.Su juo šnekėdama,galvojau,kad man viskas taip pat,jį supratau,jo mintis...Juo susižavėjau.Jo meilumu,gerumu.Nebuvau sutikusi tokio gero vaiko,visi pasileidę,nenormalūs,kurių kas antrame žodyje keiksmažodžiai.
Vieną dieną...
-Mamą...Aš noriu kai ką tau parodyti..Viena žmogeliuką..Važiuojame į vieną metro,gerai?
-Na gerai,gerai Urte,-susidomėjo mama.Nuėjome į mūsų rajono metro ir pavažiavome vieną stotelę.-Ir ką norėjai parodyti?
Susigėdau,pasimečiau..Jo nebebuvo.Kur jis?!
-Ma..m..aa...Aš turėjau draugą..Jis buvo Henris,tačiau jam 12 metų..Jis benamis vaikas ir...Jo nebėra..Kelias savaites su juo bendravau,-pravirkau,-Jį surado ir išvežė?
-Urte,tau viskas gerai? Važiuojam.
Parvažiavome namo...Norėjau turėtį brolį kaip jis...Tačiau jį pasiėmė..
Kiekvieną dieną važiuodavau ten,gal pamatysiu jį.Kadanors..Turėjau viltį,tačiau viltis -durnių motina...
Mano svajonės žlugo.Jo nebepamatysiu...
Ištisas naktis neužmigau,galvojau apie jį.Atrodė,kad jis mano brolis,mylėjau jį kaip brolį..

I r...

Gegužė !
Man jau prasideda vasara - tiksliau širdyje...Skaičiuoju dienas iki lemtingosios Birželio 1 -osios...

Dabar pavadinimas - Mano dienos Vasarą ! :)

Iš tiesų dar nėra vasara,tačiau Urtės širdyje ji jau gyvena ..

34 įrašas

-Eh... Taip booring...,-atsisėdusi ant lovos sklaidžiau dienoraštį."Vasario 2...Myliu"."Vasario 5...Myliu"... Vapšie aš iš proto išėjus? Tai ir terašau.Ha,ha,ha -pradėjau juoktis perskaičiusi "Monika mane nusivedė į vaikišką filmą"...Ot gera diena buvo.Lyja mes su džinsais,švarkeliu,megztiniu einam einam prie underground'o,kad nuvažiuot į O2 areną.Išlipusios bėgčiom bėgom į areną.Šlapios nusipirkom bilietus į "Tangled" ir šlapios sedėjom kine...Na o poto savaitę snargliavausi.Dar pirmą kartą ji mane nusivedė į McDonald,JI nusivedė MANE...Visada viena eidavau...Roberto nebuvo..O kada jis grįš nežinojau.Atverčiau Vasario 20.... "Verkiu.." Tiesa,aš verkiau.Pasiilgau jo,noriu jį kuo greičiau pamatyti,tačiau jau Vasario pabaiga,o jo nė ženklo.Kiek jis pamokų praleis,o gal jis išvis nebegrįš?

Vieną gražią dieną susiruošiau į mokyklą ir pasitikrinau emailą...Žinutės nebuvo,bet jis buvo prisijungęs.Bet nespėjau parašyti.Jis jau atsijungė.
Mokykloje nuėjau pas direktorių ir paklausiau ar mokykloje tebėra Robertas,bet išgirdau tikrai nekokį atsakymą.Jo nebėra.Jis išsirašė iš šios mokyklos.Turbūt išvyko visam laikui.Man nepasakė - dabar supratau,jis beširdis.Jam nerūpi, kaip aš jausiuos.Eidama link durų mintyse galvojau "duhas".Buvau susinervinusi ir didžiausioje neviltyje.
-Aš jo nebepamatysiu.
Nuėjau į Anglų kabinetą.
-Jo nėbėra,-sušnabždėjau Nedai.
-Ką?
-Jis išvažiavo.
-Ir nieko nesakė?
-Taip...Galvojau grįš,bet jis išsirašė iš šios mokyklos.
-Jis grįš ,- pasakė ir toliau klausė pamokos.Nieko nesiklausiau,tiesiog galvojau apie jį.Greit vasara,anglijoje nebebūsiu ir bus viskas gerai,viskas gerai....
Po nuobodžiausiu pasaulyje pamokų išėjau,Neda mane pasigynė.
-Gali padėt dėl matematikos egzamino?,-paklausė.
-Gerai,einam.
Parėjome pas mane.Paaiškinau geometriją.Tas paaiškinimas truko dešimt minučių,o kitas dvi valandas šnekėjom apie vasarą.
-Žinojai mokslo metai pasibaigs greičiau?
-Ką?,-atsakiau.
-Tikrai...Mūsų šūlę remontuos,taii...Per mėnėsį nebaigtų,tai greičiau pradės,o mums atostogos prasidės Birželį.Cool ane?
-Geeras,sakaus bilietus ,-nusijuokiu-Važiuosi į LT?
-Jop,O tu kur varysi? Lietuvą ar Latviją?
-Nežinau..Ten ir ten..,-tik prisiminiau....Jas..Tikiuosi jų nepamatyti..

Išlydėjau Neda...

Vasaris,Kovas,Balandis ir.......

33 įrašas.

Naktį neužmigau.Bandžiau susitaikyti su mintimi , kad Robertas pasikeitė...Atsikėliau - akys pamėlusios,įdubusios..Gerai,šiandien į mokyklą nereik...
Keista,bet nuo roberto gavau žinutę.Ir ko jis čia man rašo?
"Labas ;*"
Visvien jam parašiau:
"Labas ;* Galim susitikt?"
Po kelių minučių gavau sms.
"Ok :)".
Susiruošiau ir išėjau,kadangi buvo prieš pietus - mama turėjo grįžt...Keista,kad jai reik į darbą...
Parke susitikau su Robertu..
-Labas.-nusišypsojau.
-Labas,-norėjo pabučiuot.
-Ne,ne,ne.Gal ir eik ir bučiuok savo peroksidinę? Kodėl mane?,-beprotiškai nusišypsojau.Neiškentėjau,akyse pradėjo kauptis ašaros.
-Urte,aš tau viską paaiškinsiu..
-Ką paaiškinsi? Ką? Įskaudinai ir dar nori aiškintis..Ačiū,-nusisukau.Bandė prie manęs liestis.
-Ji man niekas.
-Kaip tai niekas?Su manimi paskutiniu metu nebendrauji,kai ėjau namo praėjai,nesisveikinai...Ir net nuėjai net ne į tą pusę...Pasikeitęs tu,Robertai.
-Aš ėjau ne namo,o į parduotuvę.Aš skubėjau.
-Ak taip skubėjai..Įrodyk,kad mane myli ir su ja nesirodyk,-nuėjau.
-Palauk,-jis mane pasigynė.-Aš tave myliu,-iš kišenės ištraukė paprastą,sidabrinį žiedelį.-Tau.
Nuleidau galvą.Ašaros vėl byrėjo,tušas nubėgęs.Jaučiausi kaip...Šeip dabar turėjau eiti tolyn ir į jį net nepažiūrėti,bet...Tokia,jautri viskam pasiduodanti esu...
-Atsiprašau,-nusivaliau ašaras...,-Myliu tave,Robi,-pabučiavau...Eh,pasiilgau jo.Vaikščiojome po parką,o aš vis atsiprašynėdavau.Supratau,kad tos peroksidinės,nesutrukdys mūsų meilei,tačiau....Kai kas paskambino..Ohh,taiip.Mamytė.
-Labas.
-Kodėl ne namuose?
-Nuėjau į parduotuvę..O ką?
-Nieko,grįžk.Valgis atšals.
-Aha..
Nujungiau..Eh ir vėl mama...-Turiu eit,-pabučiavau,-Beje gal turi kelis svarus?
-Aha,imk.Ikiii.
Nulėkiau į parduotuvę,nusipirkau snikersą ir gėrimą.Parėjusi pamečiau tašę ant kedės,mama spoksojo į rankinę...
-Ką tu ten matai?,-nesupratusi pasakiau...
-O kas ten?,-parodė pirštu į žiedo dežutę..
-Hem.Niekas,valgykim,-kaip absiuliti duhė pasakiau.Mama nebekreipė dėmėsio,po dešimt min ji jau išvažiavo į darbą.
***
Praėjo keletą,su Robertu susitikinėjome kiekvieną dieną...Su Neda nusišnekėjome per pamokas,kaip visada..Monika su savo Jasonu toliau buvo "Romantic interests" :D Blem,jau kiek laiko praėjo, o aš su juo nesu normaliai bendravus (iš pirmo žvilgsnio jis žiaurus ir aš jo nekenčiu ;D)... Šeimoje buvo viskas gerai...Lauke buvo pavasaris...Švietė saulė,žydėjo kažkokios gėlės,po biški skleidėsi medžių lapai.. Pažiūrėjusi koks oras Lietuvoje,geriau nieko nesakyti..Nes ten žiauru.
Tik vieną dieną gavau nuo Roberto SMS.
-Išvažiuoju į Ibizą...Pasiilgsiu Urte ;**
Nuliūdau..Vėl jo nematysiu. Kaip visada jo šeimos biznis...Viešbutis berods ten..Heh,baltas pavydas.Bet gal ir jis mane nusiveš ten kada nors?
-Iki...Pasiilgsiu;**
Daugiau negavau jokių žinučių.
Dienos ėjo...Namų darbai,Neda,Mokykla,Mama,Tėtis...Viskas apie tai ir tesisuko...Žinutės nė vienos...

32 įrašas

Tai jau taip.Atsikėliau anksti ryte.Namų darbų nesu padarius - o taip Urtę... Nuėjau į vonią,kažkaip pažiūrėjau į tečio laikrodį.7:30.Kaip tik. Nusiprausiau,susišukavau.Atsiradau drabužius.Susidėjau pamokas.Pavalgiau...Pažiūrėjau į telefoną.Žinutės nuo Roberto.
Visų neskaičiau.
-Dabar aš Londone...Kai kas buvo,bet nesvarbu.Susitiksim mokykloj :)
Tiek parašiau ir viskas.Atsisėdus galvojau.Ar man nepasikeitė pamokos? Aj px,-mintyse pagalvojau.Įsijungiau tv ir žiūrėjau.Žvilgtelėjusi į laikrodį pašokau pasiėmiau kuprinę,apsimoviau striukę,kedus ir išėjau.
Mmmmmm,jau kvepia pavasariu.Sniego nebėra,kai kas jau žydi - jug jau vasario pabaiga.Laikas lekia kaip,kaip..Vėjas,greitai,greitai.
Nuėjau prie tvarkaraščio.
-Joooo.......,-nutęsiau.Dabar geografija.Nuėjau į kabinetą,visi šnekučiavosi,svaidėsi tik...Visų žvilgsniai nukrypo į mane.,-damn,-sušnabždėjau.Atsisėdau prie Nedos.
-Haii...
-Kur buvai dingus?!
-Aj...Ilga istorija...
-Pasakok,dar 15 min.
-Mama sunervino,pabėgau į Lietuvą.Nusigavau pas senelius.Va vakar gryžau ir vsio,-nusišypsojau kaip beprotė.
-Ką?,-Neda pašiurpusi sedėjo.
-Kar kar.
-Tu,tu čia rimtai?,-išsprogdino akis ir tuo metu atsisuko Robertas ir paklausė to pačio dalyko kaip Neda "Tu čia rimtai?".
-Jo.Gerai.Viskas baigės.
-Aha.......,-abu tylėjo.
-Išvis kokia kita pamoka?
-Prancūzų.,-atsakė Neda.
-Prancūzųųųųųųų?WTF? Tokios pamokos net nebuvo šią dieną.
-Dabar atsirado.Ku ku Urtę,tvarkaraštis pasikeitė.
-Nu bliat...Aš nei knygu neturiu,nieko...Gerai,vat,Geo atsinešiau...Pavarot,nieko nesakot..
-Nu sorr.
Per pamoką nieko gero neveikėm - miegojom.Taip praėjo pamokos.Sedėjau kaip iš dangaus iškritus,nieko neturėjau ir nieko nemokėjau,lyg būčiau pirmokė ir mokyčiaus viską - matematiką ir kt...
Po pamokų ėjau pro parką.Robertas praėjo...Net nieko nepasakė...
-Robertai?!
Tylėjo,nuėjo visai ne į tą pusę kur eidavo...Jis mokykloje tikrai buvo keistas...Kažkoks...Manęs vengė - tik tada kai Nedai papasakojau kas man buvo atsisuko.. Ir daugiau nieko nesakė..
Parėjusi namo kaip visada pavalgiau.Į svėtainę atsinešiau knygas ir kibau mokytis.Visą vakarą prasedėjau prie knygų...Grįžo mama.Buvo linksma.Vat,parvežė šokolado,kolos.Suvalgiau keletą gabaliukų šokolado,išgėriau kolos ir toliau mokiausi Istoriją poto geografiją.... Aš tiek daug visko praleidau...

______________________
Yay ketvirtadienis..Paskutinė diena - ryt į mokyklą nereikia nes kažkokia diena valstybės..Aj neįdomu... Atsikėliau,susiruošiau ir išėjau į mokyklą... Eidama pastebėjau Robertą ir...Vieną merginą...Hmm,gal ji tiesiog...Sesė? Ajjj,žinau,jis mane myli ir manęs neišduos.
Į spintelę pasidėjau striukę,keletą knygų nuėjau į Istoriją.Dabar sėdžiu su juo....Heh,jis kaip visada tylėjo - per pamokas nešneka.Tiesą sakant aš ir nenorėjau kalbėt,nes tikrai man reikėjo išmokti temas - kitą savaitę kontrolinis ir greitai bandomieji egzaminai....
Po pamokų su Neda išėjau į kiemą,mačiau robertas ėjo už mokyklos - ko ten jam?
-Pss,Neda einam.Man reikia pažiūrėt kur jis eina.Aš manau,kad jis mane apgaudinėja.Jis šaltas,nebebendrauja..
Nusitempiau Nedą už mokyklos kampo.Stebėjau kur jis eina ir ten,prie galinių durų pamačiau tą pačią...Susikabinę stovėjo...
-Uuurr...te....
-Taip,-pasakiau,-SAKIAU !
-Ramiai...Einam.
Eidama šluosčiausi ašaras.Mažutes ašaras,kurios riedėjo,dėl nieko..Šeip...Jis mane įskaudino,nieko nesakė..Atsisveikinau su Neda,parbėgau griuvau į lovą...Kaip jis taip galėjo?Jis nerealiai pasikeitė - liko abėjingas man....Visada tylėjo..
Padariusi dalį namų darbų ėjau į meno mokyklą.Reikėjo kartą pasirodyti.Per pamokas piešiau jį - net nežinau kodėl,iš liūdnumo ar ko? Nebuvo minčių ką daugiau piešti,mintys sukosi tik apie jį. "Nieko,aš išsikapstysiu"-mintyse kartojau.Pasibaigus pamokoms ėjau pesčiomis namo - tėtis Mančesteryje.

31 įrašas.

Atsikėliau velniai žino kada. Berods devintą valandą. Buvau išpilta prakaito.Atsisėdau,atsirėmiau į sieną.
Aš išprotėjau? - Kažkas panašaus.
Aš padariau teisingai? -Manau ne..
Aš myliu mamą? - Taip...
Atsakymas tik DABAR. Kur mano galva buvo vakar? Kai pabėgau iš namų? Su manim vyksta nesąmoningi dalykai. Vieną dieną noriu to,kitą kito.. Dabar lyg galvą būtu kas nors išvalę.Bažnyčioj senai matos bebuvau.  O gal jei grįščiau būtu viskas geriau kaip ankščiau? Ką?
Ehh,viena,ką aš padarysiu.Dabar mane mama užmuš jei gryšiu.Sese vat žada atvažiuot.. Aj.. Gal grįžt? Ne...Gal...Jo.... Nežinau pogalais ! - sedėdama,galvodama pasedėjau penkioliką minučių.
Aš myliu mamą?
Taip...
Tikrai?
Manau...
Aš išprotėjau? Tokias nesąmones galvoju ir dar atsakau "Manau...". TAAAIIIIIPPPP !!! Aš myliu ją.Aš nepasikeičiau.Likau ta pati maminukė,vaikščiojanti vien su mama. Mama,mama,mama...
Bet jei dabar parvažiuočiau,mane užmuštu.Na reik parašyt Monikai. Įsijungiau "Facebook".Monika prisijungus.Yay.
Monika. Aš noriu grįžt... Noriu pradėt viską iš naujo. Supratau aš nepasikeisiu.Liksiu tokia pat...

Va,va Urtė grįžo.

Nesiderk.

Nesidergiu jug. Ok,pervesiu pinigų.

Ačiū. P.S Mamai nesakyk.

Mh.:))))

Pasitikrinau kortelę,ten buvo daugiau pinigų.Užsisakiau bilietus jau šiandienai.Vat kaip man įkrenta,kada noriu,tada yra.Thanks god... Susidėjau daiktus.Senelis mane nuvežė į orouostą.
-Ačiū Senelį ,-nusišypsojau,pasiėmiau lagaminą ir nuėjau į orouostą.
Perejau visas nesąmones ir kitus booring'us... Lektuve tikrai apsisprendžiau.
-Pradėsiu viską,viską iš naujo...
Toks tas pabėgimo efektas - kitą dieną nori namo...Heh,su manim nekas.Ryt dar į mokyklą - bravo. Namų darbus aš bent padarius? Nemanau...

Nusipirkau bilietus traukiniui. Londone,įlipau į metro ir parvažiavau iki savo rajono. Buvau nuvargusi,dar kol parėjau.... Sustojau prie laiptų.Ikvėpiau iškvėpiau... Užlipau į antrą aukštą...
-Bijau.
Tyliai atidariau duris.Heem,neužrakintos.. Įėjau...
-Viena? ,-sušnabždėjau.
-Aha.,-atbėgo Monika ir apkabino,-Iš proto išėjus...
-Mh...
Kambaryje pasidėjau daiktus.Atsiguliau ir labai greit užmigau



Soryyy.Įrašas trumpas.. :(

30 įrašas

Pirmadienis. Į mokyklą dar nereikia,bet trečiadienį reiks...
Namuose tylu,tylu.Tėvų nėra,tik sesė,bet spėju - miega.Apsirengiau,atsiprausiau,pavalgiau.Parašiau Robertui.
"Greičiau susitinkam,mano mama dvyliktą gryš.."
Po kelių minučių gavau žinutę.
"Ok.Parke".
Buvo 9:45. Apsimoviau batus,paltą ir prisiminusi kad reikia pasakyti sesei kur einu,nubėgau pas ją.
-Pss,Moni.Aš einu,jei mama parašys ką nors,kad ankščiau gryžta,parašyk.
-Aha...
Nubėgau į parkelį.Jis kaip visada manęs laukė.
-Pasiilgau,-pabučiavo.
-Aš tavęs taip pat meškį !,-apkabinau.Viską dar kartą išaiškinau kas,kaip,-Nenoriu aš ten gyvent ! Aš turiu bėgt....
-Tu išprotėjai?!,-sunerimęs pasakė,tiksliau sucypė.
-Ne... Aš taip padarysiu.Iki,-karštai pabučiavau,- Myliu.Rašyk.Ir nieko niekam nesakyk.-pabėgau.Parbėgau namo,su visais batais nubėgau į kambarį.Į rankinę susigrūdau keletą rūbų,sąsiuvinį,parkerį,telefoną,piniginę...Knygas,kad galėčiau per tą laiką pasimokyti ir nepamiršau kompiuterio,savo mažojo.Parašiau raštelį.
"Viso.Aš nebegaliu taip gyventi
                             Urte.Myliu."

Pasiėmiau namų raktus,dar vienas pirštines ir pabėgau. Kortelėje pinigų turėjau tikrai daug.Galėjau pabėgti į Lietuvą ar tiesiog slapstytis čia,Londone... Vaikščiojau gatvėmis,kol nesutemo. Nuėjau į artimiausią metro stotį ir nuvažiavau į Stratfordą... Pas Sima.Nukakau į jos namus.Paskambinau,kaip ir tikėjaus išlindo Sima.
-Urtę?!
-Reikia pagalbos.Galiu miegot šiandien pas tave? Ar tavo tevai namuos?
-Užeik.Ne,jų visą savaitę nėra.
-Oh,-įėjau.-Aš pabėgau iš namų.
-Ką?Paaiškink.
Paaiškinau viską.Aš negalėjau gyvent ten... Ir galiausiai pradėjo pypsėti telefonas.Mama,tėtis,Monika....
-Aš skrisiu į Lietuvą arba šlaistysiuos gatvėm.Mane viskas taip užkniso...-atsisėdau. -Atnešk kompą jei gali.
-Ok.
Pažiūrėjau bilietus.. Visi brangūs. Mama parašė žinutę.
"Urte,tučtuojau gryžk !!".
Pff,kad norėčiau. Puslapį refrešavau ir... Po dvėjų valandų radau bilietą už 99 svarus.
-Vsio,perku.
-Tu tikrai to nori?,-ji kaip Robertas susijaudinusiu balsu pasakė.
-Nežinau,-virpančia širdimi pasakiau,-Aš darau kvailystę?
-Didelę.Žinai ką. Tu važiuok.Aplankysi senelius ir jei mama susiprotės pati atvyks ir atsiprašys.
-Tikrai?
-Manau jo.,-pasakė.Ir aš užsisakiau bilietus.Rytoj išskrendu.Rytoj... Nusimaudžiau,Sima davė patalynę,atsiguliau ant sofos ir užmigau. Norėjau į Latviją,pas senelių.

__________
Rytą atsikėlusi susitvarkiau. Atsisveikinau su Sima ir išėjau laukan.Tiesą sakant - nuriedėjo dar viena karti,nežinomybės ašara... Su metro nuvažiavau į traukinių stotį,nusipirkau bilietus į stanstedą.
Pamačiusi telefone 50 praleistų skambučių bei 30 žinučių,nei kiek nenuliūdau.Pati norės,pati susitaikys. Po pusvalandžio buvau orouoste.Žinutės plaukė ir plaukė... Prisijungusi prie interneto per facebook'ą parašiau Monikai žinutę.
"Pasakyk mamai.Pati norės,pati ir atsiprašys.Aš neturiu už ką atsiprašyt. Dar pasakyk - aš ne vaikas !!! Tegul manęs neieško,nebent jei norės ką nors įdomaus pasakyt. Aš būsiu pas patikimų žmonių,artimų ir dar geresnių žmonių.Už tūkstančių kilometrų.Iki."
Išsiunčiau.
Lektuve mąsčiau.... Gal aš blogai pasielgiau? Ne... Aš pasielgiau gerai.Man ne 11.
Po dešimties minučių būsiu Rygos orouoste. Galvojau - ką aš sakysiu seneliams? Sakysiu - Atvažiavau jūsų aplankyti,nes... Pasiilgau jūsų...
Bet jug močiutė užkart skambins mamai.Aj pasakysiu taip kaip viskas buvo.
Orouoste išsiėmiau pinigų,priėjau prie artimiausio taksi.Pasakiau adresą.... Buvo didelė baimė. Sustojome vienoje degalinėje.Ten dar kart prisijungiau prie interneto. Gavau žinutę nuo Monikos.
"Urte,nejuokauk. Kur tu? Aš tėvams nesakysiu,o atvažiuosiu pas tave."
"Aš Latvijoje.Taip LATVIJOJE,kur manęs nieks neužknis,ne taip kaip UK.Dabar važiuoju pas senelius.Perduok mamai karčių linkėjimų :)".
Jau buvome netoliese... Širdis buvo išprotėjusi...Ji plakė nenumaldomai,artėjo tas momentas.
-Šeit staves,-prisiminiau latvių kalbą.Išlipau. Įėjau į kiemą... Jame buvo tuščia.Pabarškinau į duris.Jas atidarė senelis.
-Urtut? Kas tave čia atgynė?
-Labas..Atvažiavau aplankyt..
Nuėjau pas močiutę... Viską išklausinėjo.
-Tik neskambink mamai.Prašau.Tik Monika tai žino.
-Gerai,gerai. Einu pakurt ten pečių.
Tfiu ačiū,čia bent internetas yra.Prisijungiau.Gavau žinutę.
"Latvijoj??? Tu iš proto išsikraustei? Tu bent knygas turi?
"Turiu turiu. Aš neišsikrausčiau.Tiesiog atsibodo !!! Galvojau kad ten bus gerai,bet jei ne ta mama. Paaiškink jai,kadaš nesu vaikas,kaip kad ji mano.Tai nesąmone.Aš nei vaikiną galiu turėt,nei vakarėlių daryt."
Taip,vieną kart norėjau party daryt..Hemm,jei ne mama... Ji nieko neleidžia,tik aš viską kaupiau.Nieko nesakiau...
Vakare išsikroviau daiktus.Su virpančia širdimi užmigau...Tikėdamasi ko nors...

29 įrašas.

-Urte... Pasišnekėkim,-pasakė,o aš tylėjau,-Supranti,mama kažką įtaria.Kad tu susitinki su blogais,tau įtaką darančiais žmonėm,mano kad tavo klasė bloga ir t.t..

-Ką ji čia nusišneka !Prašyčiau,tegu ant mano klasės nevaro,ji normali..Tik kad ji kažkaip dabar tesusidomėjo manimi.O visą pusmetį dirbo kaip nežinau kas,grįšdavo vėlai.Aš būdavau viena.Jai pohui...Bet aiškus,man buvo gerai,kol ji neperskaitė sms. Mat jai Robertas parūpo...Tegul ji atsiprašo ir nesikiša į mano gyvenimą,jei ne,tai aš su ja nešnekėsiu.

-Sesut,suprask ji tavo mama.Žinok man tas pats buvo.Jai praeis,pamatysi. Aš tau leidžiu su juo susitikinėt,aš būsiu už tave.Pašnekėsiu su mama.Dabar einam,susirgsi.Įėjau į namus,pasimečiau striukę,nuėjau prie kompiuterio. Įsijungiau visa galį "Facebook".

"Robertai...Nežinau,kas bus.Mama mane iššifravo,kad susitikinėju.Perskaitė sms...Užsirėkė,kažką aiškino,bet negirdėjau... Slapatai turėsim pirmadienį susitikt,mama sakė, kad eis į darbą,nes jai ten vėl problemos ir atostogos jai baigias... Sesė sakė,pasišnekės.. Pasiilgau ;]..Urt."

Greitai gavau atsakymą,pasirodo buvo prisijungęs.

"......."

Jo geras atsakymas "....".Pasitikrinau email'us,panaršiau po internetą.Kaip visada reklamos. Pažiūriu į telefoną,vienas praleistas skambutis.

Robertas?

Paskambinau ir šnekėdama nuėjau į kambarį.

"Taip,taip Robertai".... Užsidariau kambaryje.Pasakiau visą situaciją.-"Tikiuosi manęs neįkalins čia".Girdėjau kai kas priėjo prie durų.Trindama siena priėjau prie durų ir greit atidariau.

-Mama?

-Aš norėjau pas tave ateit...

-Ah taip,užeik,-prisiminiau,kad šneku su Robertu,- Iki Neda..,-pasakiau,nesąmonę.

Atsisėdau ir tylėjau."Aiškiai" klausiaus ką šnekėjo mama,tiksliau klausiaus kas antrą žodį.

-Tu girdi mane?

-Mh....

Ir toliau "klausiaus".Kalbėjo tą patį per tą patį.Neiškentusi pasakiau:

-Gali nemalt? Sakyk,ko nori.

-Urte,aš noriu atsiprašyti,bet pasakysiu vieną dalyką- nesusidėk su blogais žmonėmis.

-Ką tu čia nusišneki?,-aršiai pasakiau- Su blogais draugais aš nesusidedu.Antra,mano klasė normali.Trečia- mano draugų nevadink blogais,nes tu jų nepažysti ir ketvirta,pabandyk uždraust draugaut su Robertu !

-Tai ir norėjau pasakyt...Tu su juo negali bendraut.Pirmai reikia man apie jį sužinot.

-A koks tau skirtumas,kas jis? Visvien tau jis nepatiktu,jug pažystu tave kaip nulpta,-pasiėmiau telefoną,nusišypsojau ir nuėjau į svėtainę,pas Monika.

-Pašnekėk su mama.Ji man nebeleidžia draugaut su juo ,-tyliai pasakiau.

Žiūrėjau tv ir mąsčiau planus.Mane žudė mamos pasakymas,kad aš negaliu bendraut su juo..Jis man vienintelis. Eh,ką nors sugalvosiu.Paskambinau Nedai,pasakiau viską,ji buvo apstulbusi,kad mano mama taip gali..Girdėjau kaip Monika virtuvėje šnekėjosi su mama.Girdžiu - "kad ji su manim nesišneka !" ,-šaukė mama... "Tu,mama,nesupranti,kad jai jau penkiolika? Ji beveik suaugusi.Mama,pasakysiu.Atsibusk,jai ne septyni" ,- tiesiai šviesiai sakė Moni...Bijojau,kad mama išvis nesupyktu.Gerai,kad bent tėčio nėra,tada išvis..Kol jos ten aiškinosi,rašynėjausi su Robertu. Prižadėjo,pirmadienį (rytoj) susitikt. Iki pat vakaro su manimi niekas nesišnekėjo,tik telefonas siųsdamas žinutes iš Roberto.Nuėjau miegot,nes jau atsibodo ši diena..Nebenoriu gyvent šioje dienoje,noriu kitos...

Viskas,jau taip atsibodo..

Bloge 28 sekėjai,bet niekas nekomentuoja... 

Prašau komentuokit :)

28 įrašas..

Atsikėliau.Šalia lovos pamačiau dovanas...

-Eeh.

Pasiėmiau naujajį kompiuterį įsijungiau twitter ir paskelbiau- "Christmas time...Is,is....Wonderful !".

Išjungiau kompiuterį,apsirengiau atsirastais rūbais kambaryje ir nukeliavau į virtuvę.

-Visi dar miega? ,-išpūčiau akis ir žvilgtelėjau į laikrodį.7:30...-OMG -įsijungiau tv. Kaip visada "MTV".

-Only girl in the word......-ir baigės daina...Po kelių minučių dainuoja - Im englishman in the Newyork...- ehh,svajonė ten nuvaryt.. Neraliai norėėėėčiau. Nu gal gimtadienio proogai..Ai jug į Lietuvą važiuosiu tai..Pagalvoju....Aš lyg princesė,man viskas po kojų paklota.Turiu savo mylimą šeiimą,brangių daiktų...Bet kažko man trūksta. Mano sesė suaugus,norėčiau turėti broliuką ar sesutę.Turėčiau su kuo užsiimt.Bet tai niekada,niekada neįvyks...

Robertas..Kaži jis jau Londone? Parašiau sms...Bet kažin...Jis po visą pasaulį skraido..Atsisėdau ant sofos.Akyse nieko nebemačiau,bet išriedėjo viena ašara.Verkti man nepatinka.Bet ašaros išriedėjo.Išjungiau tv ir nubėgau į kambarį.Iš kambario sandeliuko išsitraukiau yamahą. Pradėjau groti liūdnas dainas...Lietuvoje mokiausi groti pianinu.Kas man pasidarė?  Jau dvejus metus nebegroju... Ehh,vėl man nedidelė depresija..Mane išgasdino sms muzikėlė.Robertas ?!!!

Robert: Labas.Susitinkame parkelyje,9:00 ok? Man reikia tave pamatyti.

Urte: Labas.Ok.

Ko taip anksti? Spėju tėvai prispaudė.. Dabar aštunta...Yamahą pasidėjau į šoną,apsimoviau džinsus,palaidinę,kardiganą.įsispyriau į šlepetes ir nuėjau į virtuvę.Pasidariau arbatos,sumuštinį.Nejaugi kas atsitiko? -nusipurčiau nuo tokios minties-Na,ne...Tikiuosi šį kart sesė nestebės manęs.Na jau be penkiolikos devynios apsimoviau paltą,ugg'us.Nespėjusi atsirakinti durų kai kas mane pamatė.Sustingau.

-Panelyt,kur eini? Dar devynios,-išgirdau sesės balsą.

-Tfiu,galvojau mama.Pasivaikščiot,nekaip jaučiuos,gal mane oras prablaškys,-aiškiai pasakiau.Aiškus melavau,bet tikrai nekaip jaučiuos.

-Jo,jo.Nemeluok,Urtę.Eini susitikt su Robertu ane?

-Nu taip,taip... Tš,nesakyk mamai.Nupirksiu bilietus į Brit awards,-pažadėjau.

-Ok,-keistu žvilgsniu mane "palydėjo".Išėjau.OMG,kaip išsigandau,galvojau mama ar tėtis..Nuėjau į parką..Ten manęs laukė Robertas.

-Sorry,vėlavau.Sesė pamatė...

-Nieko,-savo ledinėmis akimis pažvelgė i mane ir apkabino.-Pasiilgau,-pabučiavo...Ir vėl pajutau jos saldžias,saldžias lūpas.

-Ėėėm....Kod tiek anksti?,-po biški atsitraukiau.

-Tėvai...,-paėme,mane už rankos.Vaikščiojom po parką.Dabar visa depresija nusirito nuo širdies.Paliko žymiai geriau.Suskambo telefonas.Tikiuosi sesė neseka manęs.

-Klausau?

-Urte...Tėvai klausia kur tu..Ką sakyt?

-Sakyk,išėjau į parduotuvę,nusipirkt kai ką,ir šeip nelabai kaip jaučiaus..

-Ok.

Oo dievė.Turbūt nieko nesakys..... Kitaip man šakės... Su Robiu išnaršėme visą parką.

-Man reikia eiti..Dar į parduotuvę reik užsukt..

-Ohh,iki,-pabučiavo ir dingo.Nemaniau kad jis taip greit eina.. Nuėjau į prekybos centrą nusipirkau vandens,spraito,gumos,sniker's batonėlį.Susidėjau į rankinę ir parėjau..

Atidariau duris,prišoko mama..Dabar lauk blogiausio.Pirmas jos klausimas - "kur buvai?".Išaiškinau,kad buvau parduotuvėj,prasiblaškiau...Atsikabino...Rankinę pamečiau prie durų ir nuėjau į kambarį,persirengiau. Ateinu į svėtainę...Išsižioju.

-Ką,ką....tu čia darai???!!!,-pažiūriu į mamą,o ji pasiėmus mano telefoną...

-Nieko,-nusišypsojo mama-Kas tas Robertas?

-Klasiokas ! Atiduok telefoną !!! ,-suirzusi pribėgu ir šaukiu.Matau virtuvėj Moni žiūri išsižiojus.-Kodėl tu taip darai?

-Nes esi palikusi labai keista.Ir vat šiandien išėjai anksti ryte,nors niekada taip nedarydavai...

-Perskaitei žinutę?

-Tai..p.

-Ačiū !,-atėmiau telefoną ir nuėjau į virtuvę,atsirėmiau į spinteles.Toks pyktis ėmė.... Negaliu. Tikiuosi nepamatė vienos ankstesnės sms..Ai jo,jug ją ištryniau...... Išvis,mama tokia išnaglėjusi..Dabar aš jai parūpau.. Paliko negerą.Atsisėdau ant kedės ir padėjau galvą ant stalo. Mama man kažką sakė,bet aš nekreipiau dėmėsio,kol mama neužsirekė.

-Urte ! Tu mane girdi?

Neatsakiau.Akys patvino karčiomis ašaromis. Robertui vos įstengiau parašyti sms " Mane iššifravo...Mama perskaitė žinutes".Iphono ekranas buvo apipiltas mano ašaromis.Nesuprantu,ko tai mamai reikia kištis į mano asmeninius reikalus? Širdyje pyktis virė toks,nenumaldomas.Atsistojau,nubėgau prie durų,apsimoviau rudeninę striukę,nes nemačiau ir moviaus beleką ,su tapkėm išbėgau į kiemą.Atsisėdau ant laiptų. Išėjo Monika.

-Palik mane ramybėj !!! ,-sušaukiau.

27 įrašas.

-Kelkis !!!,-Moni žadina.

-Aha,-išsiropščiu iš lovos ir nubėgu paskui ją.Pasiimu dovanas atsisėdu ant sofos.

-Ėėėėėėė,Ipodas !!! ,-sucypiu-Ačiū tėti !,-įsijungiu ir pasiėmu dar vieną dovaną.-Chanel,-pauostau kvepalus,-Thankjų Moni,-apkabinu ir ji išvynioja manają dovaną.

-Kokie gražūs !,- pasako ir pasiima dar vieną dovaną. Visi pažiūri dovanas ir susėdom valgyt pusryčius.

-Padėsit šiandien susitvarkyt?,-paklausia mama.

-Aha.. ,-pasakom kartu su Monika,-O gal jau pradedam?Nes jau dešimta,o tai ketvirtą atvyks,-pasakiau aš.

-Taip,taip..Tik einam apsirengt.

Nubėgau į kambarį.Atsiradau sportines kelnes,palaidinę paprastą ir liemenę ploną. Apsimoviau tapkes,susišukavau. Nubėgau į svėtainę prie dovanų.

-Ipodas,-sakau,-Mmmm,liečiamas.Kas čia dar...Kvepalai..,-dar kart pauostau,-Kas toje didėlėje dežėje?,-darau...-OMG..... Kompas,-išsižioju-Toks mažas....,-įjungiu ir padedu ant staliuko.Ipodą išjungiu,dėžes išnešu į lauką prie šiukšlinės.Parėjusi randu tėti sėdinti prie mano kompiuterio.
-Aš sutvarkysiu,-pasako ir kažką maigo.Nueinu pas mamą pjaustyti daržovių...
Tai praėjo puse dienos ir jau trečia valanda.Stalas suserviruotas,maistas padarytas... Laikas tik persirengti.
Spintoje atsiradau džinsus,maikutę,marškinius...Persišukavau plaukus,apsitvarkiau kambarį ir nuėjau pas tėtį.
-Nu gali jau imt,-paduodą kompą,-veikia.
-Ačiū.,-įsijungiau skaipą ir nusiunčiau tetai sms "Su kalėdom !". Atsakymo negavau,gal prie kompiuterio nesėdi... Ir štai kažkas atėjo.Nubėgau prie durų.
-Neda !,-apkabinau-Užeikit.
Pakviečiau vidun,su Neda nuėjome į svetainę. Apklausinėjom viena kitos ką gavom... Paplepėjom ir atėjo teta  bei puseserė... Ėjome prie stalo. Su Neda atsisėdom viena šalia kitos.Tyliai plepėjom,tiksliau rašynėjomes per telefoną. Atėjo sms.
"Labutis Urtuk.Su Kalėdom ! Gaila,kad negalime susitikti,aš Ibizoje su tėvu..Jam reikia padėt... Susitiksim prieš naujus ;*

               Robertas"

Ehh,gaila.... Jis visur keliauja...
-Pss,Neda..Kaip tau Paryžiuje?
-Nerealiai.Einam,tau kai ką turiu,-nuėjome į svetainę.-Štai tau ,-nusišypsojo.
-Eifelis ,-pasakiau,-Einam į mano kambarį-nuėjome ir išsitraukiau dovanėlę-Štai tau ,-įteikiau.
-Ačiū...,-apkabino- Ką veikiam?
-O ką nori veikt? Gal galim pasifotkint?
-Galim.
Pasiėmiau fotiką.Išėjome į kiemą....Pasidergėm iš kažkokių vaikų,sugrįžom,padarėm keletą nuotraukų....
Įsijungėm MTV.Pasitaškėm :D Eeh,tik gaila jau visi turi išeit...
-Ikiuuuu,-atsisveikinau su Neda.
-Bay,-ir išėjo. Po jų išsinešdino puseserė.
-Iki.

Susitvarkiau,nuėjau į kambarį.Net nesiprausiau ir su drabužiais kritau į lovą.....

Na sukūriau dar vieną istoriją.....

Prašau tapkite sekėjais !  

Paspaudę ant paveikslėlio šone,nueisite į blogo puslapį :)

26 įrašas.

"Ooh taiip.Kūčios. Geriausia šventė ir tikiuosi jos niekas nesugriaus."-

paskaičiau dienoraštyje.

To noriu ir šiais metais. Ir tikiuosi jų sau nesusigriausiu per savo nualpimus.

Per vienas kūčias taip jau buvo. Iš niekur nieko nualpau. Taip ir likau nesupratus. Žinokit gerai atrodo, kad sėdi prie kūčiu stalo atsistoji ir nukrenti. Žinokit prisiminus tai sukelia šypsena. Poto Kalėdų dieną mama pasakojo tai močiutei.Ji liko nesupratusi.

Pavalgiusi apsirengiau ir koridoriuje sutikau mamą.

-Labas rytas.Gal važiuojam į prekybos centrą? Man reikia apsipirkti.

-O taip,man taip pat reikia nupirkti dovanų Nedai,Simai...

-Aha.. Man taip pat draugams.Ryt ateis svečių ,-priminė ir nuėjo į miegamajį, o aš patraukiau į savo kambarį apsirengti normaliais rūbais. Atvėrusi spintą nieko gero nepamačiau.Apsirengiau kaip visada kokį džemperį,džinsus,maikutę... Ir užsimoviau "padielkinius" ugg'us.Pasiėmiau didelę tašę,kad galėčiau viską sugrūst. Užsidėjau šaliką,striukę,kepurę ir laukiau mamos prie durų.Susėdom į mašiną ir nuvažiavom į prekybos centrą.

Su mama išsiskirstėm ir nuėjom kas sau. Aš pirmiausia nukeliavau į knygyną. 

-Ohh yes !,-paėmusi "Beatos virtuvė" knygą pasakiau. Nuėjau prie kasos,nusipirkusi ją sugrūdau į tašę ir nuėjau į suvenyrų parduotuvę. Nupirkau du mielus meškiukus su kalėdinėm kepurėlėm.Dar puodelį su Robert vardu,bet gaila negalėjo padaryti taip,kad su savo norėtu užrašu... Šalia buvo "Accessorize" parduotuvė. 

-Monei nupirksiu auskariukus...Auksinius,-pagalvoju ir nueinu prie auksninių auskarų skyriaus...

-Šiuos ,-pagalvoju ir paemu auksinius ilgus auskarus.Žinokit aš irgi tokių norėčiau.Nueinu prie kasos ir sumoku. Ir galutinis tikslas kvepalų parduotuvė. Ten nuėjusi apvaikščioju visus skyrius ir pasiimu "Boss" kvepalus. Nusipirkusi ir išėjusi iš parduotuvės sau pasakau.

-Nu dovanėlės brangokos.

Paskambinu mamai .

-Nu kur esi?

-Dabar prie Accessorize,o tu?

-Toj kavinukėj už Next'o. Ateik.

-Aha ,-nujungiu ir nueinu link kavinukės. Susirandu mamą ir užsisakau picą ,bei arbatos. Pavalgiusios ir paplepėjusios išvažiavome namo. 

-Jei ką aš kambarį ,-pasakau ir nubėgu.Išsiemu dovanas ir užkišu už lovos.Atsirandu dovanų popieriaus ir supakuoju knygą.  

Poto įpakuoju auskarus,kvepalus . Paslepiu spintoje ir nueinu pas mamą.

-Gal turi tris dovanų maišiukus?,-paklausiu.

-Na sekcijoje turi būti.Paieškok.

Atsiradusi maišiukus nubėgu į kambarį ir įdedu Nedos,Simonos ir Roberto dovanas.Jas taip pat paslepiu ir nueinu padėti mamukui.Kai ką papjausčiau,padariau ir nuėjau žiūrėti teliko.

Po valandėlės ar daugiau grįžo tėtis ir Moni. Tetis vis vien buvo darbe...Bet grįžo anksčiau.

-Puošiam eglutę?,-paklausė mama.

-Galim.,-ir susiruošėm puošti gražiają eglutę. Papuošę ir pasijuokę nuėjome prie kūčių stalo. Sukalbėjome maldelę ir valgėme vakarienę.Dabar pasijutau tikroje šeimoje.Manau kiekvienas turi taip pasijusti.
Žiūrėjau pro langą ir valgiau mandarinus. Visi plepėjo prie stalo,dalijosi įspūdžiais, o aš svajodama žiūrėjau pro langą į krentančias snaiges ir staiga susiliejo vaizdas.Pakračiau galvą ir lyg atsibudau.Apsvaigo galva.
-Viskas gerai? ,-paklausė tėtis.
-Aha.Užsisvajojau,-pasakiau ir nusilupau dar vieną mandariną ir atsigėriau gurkšnelį arbatos ir mintyse kartojau - "Kad tik neapalpčiau". Bet praėjo. Susitvarkiusi nuėjau į kambarį,atsisėdau ant palangės ir žiūrėjau į tolį. Mačiau upę,snaiges....Pasiėmiau kompą,jį įsijungiau ir paspaudžiau interneto nuorodą.Paspaudžiau ant "Facebook" ir pa'sharinau-" Linkėjimai iš Londono ! Su Šv.Kalėdom visus  sveikina Londonas :)*" .
-Mano dienos Londone,-tyliomis pasakiau ir toliau žiūrėjau į tolį.Įsidegė gatvėse šviesos... Atrodė labai gražiai. Nevažiuoja mašinos..Lyg tą minutę sustojęss laikas.Visi su savo šeimomis,artimaisiais.
Kompą išjungiau ir išėjau iš kambario.Mama šnekėjo telefonu,pasislepiau už sienos.
"Ryt atvažiuosit? Labai gerai !..."
Po kelių sekundžių.
"O jus būsit Emilija,tu ir Deividas?"
Po kelių sekundžių.
"Tai gerai... Dar mūsų draugai ateis... Kiek žinau dar  Daniella su savo mama turėtu atvykt iš Manchesterio."
Po kelių sekundėlių :D
" Na žinai ta Kallenu šeima..Tai ryt apie ketvirtą atvykit.
"Iki."
Ir nuėjau į virtuvę.
-Kas skambino?
-Emilijos mama.Na teta,-nusišypsojo ir išsiuntė kažkam sms.
-Mmm.O Neda ateis?
-Taip,-vėl nusišypso,atsisėda ant sofos ir kažką galvoja.
-Ką mąstai?
-Galvoju kaip ryt stalą suserviruoti...Ką papuošt..
-Padėsiu ,-atsisėdu . -Heh jau dešimta..Einu miegot,-pasakau ir nueinu į vonią. Išsiplaunu galvą,nusimaudau išsiplaunu dantis ir nueinu į kambarį. Įsitaisiusi lovoje atsiguliu,apsikloju ir užmiegu...
3:36 h.
Atsikeliu.Tyliai nutypenu į svėtainę prie eglutes.
-Dabar man laikas padėti dovanas,-mintyse pasakau ir vėl nueinu į kambarį.Išsitraukiu dovanas ir nunešu-padedu po eglute. Nubėgu į kambarį ir atsiguliu į lovą.Saldžiai dar kartą užmiegu.

25 įrašas.

Štai taip...Jau kalėdos.Tiksliau Gruodžio 23. Atsiverčiau dienoraštį.

"Rugpjūčio 22.- Kraunuosi daiktus..Šiandien skrendam į Londoną..Gyventi..Palieku Lietuvą,nes tetis gavo geresnį darbą.."

"Rugsėjo 2- Klasė atrodo normali".

"Rugsėjo 3 - O dieve,reikėjo prisistatyt... Visi stėbėjo mane kaip kokį gyvūną... 

P.S Tas Robinas DUHAS. Dergasi iš visų kaip nenormalus.. ;\"

Skaičiau visą dienoraštį.. Tol kol neatėjo mama.

-Kaip jauties?

-Kaip ir gerai...

Mane dabar mama akilai stebi.Ką aš darau ir vien klausinėja "Kaip jautiesi?"... Geriu vaistus... Feeeh. Monika įsidarbino kažkokioje rūbu parduotuvėje..... H&M berods... Na ryt kūčios,reik mąstyt ką nupirksiu šeimos nariams...

Ant lapelio rašiau kiekvieno vardą ir galvojau ką gi nupirkus..

Moni-.... Auskarai....Knyga... 

Mama- virtuvės knygą.. Gal kokios Beatos ar Nomedos? Na dedu pliusiuką,kai nuvyksiu į prekybos centrą pažiūrėsiu.

Tėtis- kvepalai.. Nes jam daugiau nieko nenupirksi.

Sima- meškį... Taip kokį minkštą žaislą nupirksiu.

Neda-  taip pat kokį meškį ar zuikutį... Nes man rodos tai mieliausia.

Daugiau lyg ir niekam nieko neturiu pirkt... 

ROBERTAS ,-parašiau didžiosiom raidėm prisiminusi. Ką jam? Išvis tusčia galva... Saldų bučinį... Puodelį...Taip ! Su vardu - Robertas + U. Kad niekas nežinotu kas ta "U".

Hm.hm.hm..Viskas.

Lapelį paslepiu stalčiuje ir nueinu į virtuvę.Pavalgau ir sulaukiu sms nuo Simos.

"Kaip jautiesi". Mintyse pagalvoju "Sušiktai",bet parašau, kad gerai.. Ir štai sms nuo Roberto.

"Norėtum susitikt?". Ne..Mama neišleis..Vėl buvau ligoninėje.-parašiau... Heh,kas man? Gal padės tie vaistai. Juos pagalvojus suima šleikštulys. Įsijungiu kompą ir prisijungiu prie "Facebook".Ohh taip.. 50 naujų pranešimų. Spaudau ir nieko gero..Kažkas kažką pakomentavo.Tai mano fotke ar kokią būseną. Kažkas dar pažymėjo mane nuotraukoje. Visi sveikina su artėjančiom kalėdom..Visų nežiūrėjau,nes tingėjau spaudyt. Įsijungiau "One.lt" kuriame nebuvau gal vienerius metus.. Nieko gero.Pasitikrinau emailą,twitter,myspace ir įsijungiau Sims 3 . Pažiūrėjau į laikrodį ir nustebau.

-Jau 14 val? ,-netikėjau, kad žaidimą žaidžiu porą valandų. Nuėjau į svėtainę kur sedėjo mama. Atsisėdau ir spoksojau į tv iš nuobodulio.Ir taip keletą valandų. Žiūrėjau nuobodžias laidas,serialus.Bet mane "prižadino" durų darymas. Grįžo tėtis. Jis beveik namuose nesirodo. Iki nakties dirba.Tikiuosi dabar kokią savaitėlę bus namuose ir neis į tą darbą. Pasisveikinau,pavalgiau vakarienę ir nuėjau toliau žiūrėti tv. Grįžo Moni. Pasakojo apie darbą. Taip ji dirba H&M. Dabar ant debesu vaikščioja,o aš kolkas ant žemės. Mama vėl į ranką įgrūdo vaistus ir padavė stiklinę vandens.Išgėriau. Monika matė kaip aš geriu tuos vaistus.

-Tau tikrai šlykštu juos gert?

-Tai ne.Feeh ,-pasakiau.- Ką ryt veiksim?

-Na nežinau ,-pasakė- Tvarkysim namučius,-pasakė ir nusisuko.

-Joo....

Žiūrėjom teliką. Įsijungėm simpsonus (bent vienas normalus dalykas šiandien).  Šiandien vienintelis dalykas išspaudė iš manęs šypseną- Simpsonai.

Daugiau nesiriša sakiniai..

Ryt turbūt sulauksit dar vieno įrašiuko :)

24 įrašas

Nuo praeito įrašo praėjo savaitė.Per ją nieko gero nenuveikiau.Tik keista-nenualpau. Po kelių dienų kalėdos.. Heh,tiek greitai lekia laikas.

Šį kartą prižadino žinutės muzikėlė.

-O dieve,tiek anksti..Leiskit miegot..,-pažiūrėjau į telefoną- Vienuolikta ? Ai,gerai..-paskaičiau žinutė.Ji nuo nepažystamo nr.

-"Labas".

Numeris angliškas ir rašo lietuviškai..

-Kas rašo?  ,-atsakiau.

-Spėk :P ,-nuo smailo atpažinau tai...

-Hmm...Sima? ,-parašiau ir galvojau,nejaugi tai ji?

-Heh.TAIP.Kaip tu?

TAI SIMA !!! O dieve,jos žiauriai pasiilgau.

-Eeh,pasiilgau.Normaliai.Kur esi? Aš tau pasuksiu.

Paskambinau ir po kelių sekundžių išgirdau jos balsą.

-Simąą ,-pradėjau cypt-Tavęs nerealiai pasiilgau.

-Urtę,aš tavęs taip pat.Atsimenu tą nerealią vasarą.,-priminė.

-Ją.Kur dabar esi? ,-paklausiau.

-Walthamstow'e.O tu?

-Greenwich'e.

-Tipo čia netoli Temzės?

-Jo.Tai galim susitikt prie Hyde parko.Notting hill undergrounde,tai ten varyk per central.Aš ir varysiu ir susitiksim .

-Aha..Tai pirmą val?

-Ok.-nusijuokiau-Iki.

-Iki.

Yes !!! 

Nuėjau į svėtainę,ten mama sedėjo su savo drauge.Priėjau prie jos.

-Mama,šiandien važiuoju į hyde parką.Galiu?

-Ko ten?,-paklausė.

-Nu Sima atvažiavo į Londoną,noriu susitikt.Jug šimtas metų nesu mačius jos.

-Nu gerai.,-nepatikliai pasakė.

Nuėjau į virtuvę užsikaist arbatos.Suvalgiau bandelę ir išgėrusi arbatą nuėjau į kambarį.Buvo viena sms.

Ooo taip..Robertas.

Gal nori šiandien susitikt?

Parašiau:

Ne..Negaliu..

Gavau po kelių min jo sms.

Kodėl?

Atsakiau:

Todėl,kad susitinku su sena drauge.

Daugiau negavau jokios sms.Išgėiau vaistus...Nusivaipiau,nes man tiesiog norisi nuo jų vemt.Pasidažiau,apsirengiau. Šiandienai išsirinkau spalvotą džemperį,džinsus...Per telefoną įsijungiau fb "pašharinau" sms: "Omg,this morning ir cool !".
Pažiūrėjau kas vyksta Lietuvoje.
-O šhit,pralošė... ,-nusidievagojau ir išjungiau facebook'ą ir įsidėjau į savo naujają rankinę.Taip pat susigrūdau piniginę,ipod'ą (senaji,o taip noriu naujo..),servetkių,vaistų...Bei tušą ir kitas nesamones.Pasidažiau lūpas vazelinu,jį įsikišau į tašę ir nuėjau prie durų.Apsimoviau paltą,batus ir pasakiau mamai.
-Iki.Parašysių.
-Ikiukas,saugokis,-pasakė ir aš dingau už durų.Pažiūrėjau į telefoną- 12:35. Na spėsiu-pasakiau sau ir nuėjau link metro.
Ėjau central kryptimi,priėjau Notthing hill'o platformą.
-Oh yes,nereikės persėst.,-pasakiau ir atsisėdau prie vaikino.Pakreipiau jį galvą.
-Robertai?,-iš nuostabos paklausiau.
-Taip.Ką tu čia?
-Važiuoju į Hyde parką.O tu? ,-apkabinau ir paklausiau.
-Važiuoju pas tetą.Reik aplankyt.-pasakė-Tu tipo čia su drauge susitikt?
-Taip.Aj ilga istorija..
-Mmm.-tiek tepasakiau ir turėjome lipti lauk.Jau atvykome.-Iki.-nuėjau į kitą pusę.Pažiūrėjau į telefoną.Be penkių.Spėjau.
-Blet,tie žmonės...,-nusikeikiau ir šeip ne taip nuėjau link išėjimo. Susitikau Simą.
-Simuuutęę,-apkabinome viena kita stipriai.
-Urtę ,-nusišypsojo.
-Gal einam ten į tą kavinukę ,-parodau pirštu ir atsisuku į Simą.
-Galim ,-perbėgom gatvę ir nuėjom i kavinukę.Nusimovėm paltus ir atsisėdom.Po minutėlės atėjo padavėja.
-We want tea..... Fruit tea,please ,-paprašėme ir ji nuėjo.Vos spėjo ji nueiti Sima pradėjo klausinėt,kas?Kaip? ir t.t..
-Man viskas gerai,va nesenai iš ligoninės išėjau...
-Kas buvo?,-išsižiojo.
-Sirgau...O kaip tau?Kas Latvijoj gero? Kaip seneliai?
-Ohh,varkšelė ,-nudejavo,-Aj nieko..Seneliai tavo gerai,perdavė linkėjimų...Žinok kaip liūdna buvo be tavęs ,-pasakė.
-Eehh,praėjo savaitė ir tavęs žiauriai pasiilgau..Žinok dar tas fotkes turiu iš vasaros,-nusijuokiau,-Atsiusiu,kai grįšiu.
-Būtinai !,-ir štai atnešė arbatą.Gėrėm arbatą,plepėjom..Eh,kaip gera būt su gera drauge...Ir staiga paklausė.
-Turi berną?
-Taip ir ne ,-nusišypsojau.-O kas?
-Nesupratau? Tai tipo pora ir ne pora?
-Kiek žinau jo...Eh,jis idealus.
-Turi foto telefe? ,-susidomėjusi paklausė ir išgėrė arbatą.
-Taip,-atsiradau telefą,įjungiau jo foto ir parodžiau.
-Waaau..Koks ledinis.Toooo...ss akyys.,-išpūtė akis
-Jo.Va su juo atvažiavau,tiksliau netyčia šalia jo atsisėdau,pažiūrėjau, o čia jis,-nusijuokiau.
-Geras.,-einam?
-Aha,-susimokėjome,apsirengėme ir nuėjome po parką.Išvaikščiojom visą parką,mes viena kitai tiek turėjom visko papasakot... Ši diena nereali.Tiik.....
-Sii..mm.a,-pasakiau ir nieko nebejaučiau.Po kelių min girdėjau žodžius "Urtę,kelkis !!!".Man buvo sunku atsikelti...Ir vėl girdėjau žodžius "Laba diena,Urtė nualpo parke,dabar ją budinu.Kas jai?".... Spėju skambino mamai.Atmerkiau akis. Čia jau buvo greitoji pagalba... VĖL. Nuvežė į ligoninę.Iškvietė mano gyditoją,tą kuris mane gydė ankščiau.

-Nesuprantu kas vyksta.,-aiškina daktaras-tyrimai nieko nerodo.Viskas gerai....Nieko negaliu pasakyti-susijaudinęs pasakė. Kaip jis nieko negali pasakyt? Gal man kokia cukraligė? Gal leukemija? Mane apėmė nežinomybė. Nukrėtė šaltis,o daktaras žinoma pamatė.
-Šalta? -paklausė ir pridėjo ranką prie kaktos aš pakraipiau galvą,šalta nėra,bet visvien krečia kūną.-temparatūros nėra,-pasakė ir išėjo.
-Mama..Aš bijau.,-išsigandusi sakau- Gal čia leukemija? Ar kokia kita nesąmonė?
-Negalvok apie tai,-ramino- Viskas bus gerai..Nebijok.-drąsino ir po kelių minučių paklausė- Tu geri vitaminus?
-Ne,-ilgai svarsčiusi pasakiau- Negeriu.
-Tau gal širdis silpna? Reikia gert kokių vaistų.Einu daktarui sakyt,-ir dingo už durų.Įėjo Sima. Tęsėme temą,nes norėjau pasijusti taip,kad nesu ligoninėje.Tai mane ŽUDO. Atėjo mama ir pasakė, kad važiuojame namo,išleido.Mama sumurmėjo,kad dabar kaip didelė gersiu vaistus.
-Kur tu Simute gyveni?,-paklausė mama.
-Wathamstow'e.Aš parvažiuosiu su metro.,-sakė.
-Ne,ne parvešim.Kol parvažiuosim galėsit su Urte paplepėt,-pamerkė akį ir įsėdome į mašiną.Iš mamos pasiėmiau lapelį.Na ten surašyta,kas jo manimu man yra.
"Krečia šaltis,tai nukritęs kraujo spaudimas",-perskaičiau vieną sakinį , nes daugiau nieko neina įskaityt.Su Sima bandėm kažką skaityt,bet nespėjom- atvažiavom prie jos namų. Parvažaivus skubėjau į kambarį.
-Panelyte !,-pašaukė mama,-Vaistukai,-nusišypsojo ir į ranką sugrūdo vaistus.Nepatenkinta nuėjau į kambarį su į plaštaką suspaustais vaistais ir kitoje rankoje  stikline vandens. Šiaip ne taip nuryjau vaistus ir pasakiau vieną žodį "Feeeh".Atsiguliau į lovą ir nulūžau....

                  

23 įrašas.

Dabar neberašysių dienų.Kažkaip keistai paliko...


Atsikėlusi nusiprausiau.Neskubėjau pas mamą,nes ji mane prišers vaistais... Ir klausinės - "Ar tau viskas gerai? "Nesijauti blogai?"....Šiandien buvo toks noras pamatyti jį.Robertą.Ši mintis lakstė po mano nesubrendusią galvą.
Taip padarysiu.Susitiksiu su juo.
-Labas rytas mieloji.Kaip jautiesi? ,-įėjusi į virtuvę išgirdau.Taip ir maniau,kad ji taip pasakys.
-Labas.Gerai. ,-nuobodžiai atsakiau.
Pasidariau valgyt.Pavalgius išgėriau vaistus...Telefonas sublyksėjo.Atėjo žinutė.
-Labas Urtę.Pasiilgau :* Kaip sekasi?
                                         Neda.
Pagaliau parašė !
Tik sąskaitoje neturiu...
-Mamą,duok telefoną,man reik į prancūziją parašyt Nedai.
-Imk ,-padavė.
-Labūūtis.Aš tavęs dar labiau,zujkį ! :* Normaliai.Greičiau grįžk,man reikia tavęs ! ;)
                                                          Urtė.

Parašiau Robertui.
-13:00 parke.Ok?

Apsirengusi priėjau prie durų.
-Mama,einu pasivaikščiot.
-Bet Urtę.Tu negali per daug vaikščioti.
-Na su manimi bus draugė,-pamelavau.
-Saugokis ,-sunerimusi pasakė.Aš išėjau. Buvo be penkių pirma. Parkelyje nieko nemačiau.Jis buvo tuščias,pilnas sniego...Už savęs girdėjau žingsnius ir kažkas mane palietė.
-Labas. ,-pasigirdo silpnas balsas.
-Hey..Norėjau tave pamatyt.,-kiek sutrikusi sakau.
-Mmm.Aš tave taip pat. ,-pasakė.Atsisukau.Jo šaltos akys nieko nesakė,nors norėjau kažką pamatyti.Bet jose mačiau ledynus.Šaltus....-Aš.....Kažką jaučiu tau..Net nežinau....
-Aš ir...Norėjau tave pamatyti.....,-jo lūpos priartėjo prie mano....Pasijutau keistai... Lyg pulkas drugelių skraidytu pilve.Jis nusišypsojo ir toliau laikė prispaudęs savas lūpas prie mano...Tik tuo metu suskambo telefonas.Ir tikras sapnas baigėsi.
Parašė Moni.
-Kur esi?
Kodėl ji turėjo sutrukdyt?....
-Vaikščioju....Parkely.
Po keletos minučių jis pasakė.
-Tai ką aš jaučiu ,-ir švelniai nusijuokė.-Aš turiu eiti....
-Gaila.,-apkabinau jį- Susitiksime rytoj ar... ,-nespėjau pasakyti jis jau buvo nuėjęs.Eeh,jis idealus.
Parėjusi namo nusirengiau ir nuėjau į svėtainę.Moni keistai žiūrėjo į mane.Likau nesupratusi.Nuėjau į kambarį.Mąsčiau,ką ji žino? Gal... Ir ji atėjo.
-Na ką veikei?
-Parkelį vaikščiojau..O tu kur buvai? ,-paklausiau.
-Parkelį...Viena?,-keistai paklausė- Aš tai ėjau namo.Buvau pas Jasoną.
-Su drauge..O ką? ,-mano širdis drebtelėjo...Nejaugi ji matė?
-Gerai,mačiau su kuo tu ten buvai ir ką darei ,-nusišypsojo.-Kas jis?
-Ir tu specialiai turėjai tuo metu parašyt? Ot daunė.-supykusi pasakiau-Jis Robertas.Iš mano mokyklos.
-Hmm.Pora? ,-paklausė.
-Gal ir taip..,-pagalvojusi pasakiau.-Jei pasakysi mamai,tau kaput-prižadu.
-Nu nesakysių.Žinai jug mūsų mama isterikė,-nusijuokė. -Ką veikiam?
-Nežinau...
Na sugalvojom.Pasifotkinom tiksliau išsidergėm iš savęs per "Thelolcam".Poto įsijungėm "Omegle".Ten išvis....
Nuėjome į virtuvę pasidaryt valgyt.Moni susižvalgė...Jei ji pasakys,jai kapuuut. Pasidarėme ledų kokteilius.Plepėjom...
Na šiandien neatsitiko nieko baisaus.Nenualpau...Bent tas gerai. Nusiprausiau ir ėjau miegoti..
Ši diena......

22 įrašas

Buvau žadėjus..Bet neįdėjau..Svečiai atvyko greičiau nei tikėjausi.. Ir dar nebuvo laiko :(


Gruodžio 13




Atsikėlusi ir nuėjusi į virtuvę išvydau mamą.Nustebau...
-Ką tu čia  veiki? ,-paklausiau.
-Nieko.Atostogauju.Pasiėmiau atostogas.Dabar iki Sausio 10 atostogausiu.
-Ohh.Pagaliau.
-Taip ,-nusišypsojo- Gal važiuojam į centrą?
-Galim.

Pavalgiau,nusiprausiau...Apsirengiau šilčiau,nes šiandien  buvo šaltoka.
-Mamą,batus reik nusipirkt ,-šaukiu.
-Aha...

Nuėjome į metro. Nuėjome prie "Waterloo" platformos ir laukėme traukinio.Šį kartą pakankamai greitai atvyko,nes reikėdavo laukt ir po dešimt minučių.
Išlipome Waterloo rajone. Ten nuėjome prie Londono Akies. Ten aikštėje buvo graži eglutė. Ją nufotografavau. Priėjome prie temzės upės.Mačiau antroje pusėje gražiai papuoštus pastatus... Perėjome tiltą nuėjome prie bigbeno..Ten galėčiau lankytis kiekvieną dieną,nes ten labai gražu.
Pasivaikščiojome po brangesnias parduotuves.Mama kažką norėjo nupirkti  draugei,bet taip ir neišsirinko. Bet aš kalėdoms mamos paprašiau....  Rankinės. Louis Vuitton... Mama man tai ir žadėjo pirkt. Na šią priderinsiu prie paltuko. Nes tokios spalvos turiu. Dar batus priderinsiu...
Nuėjome į Nextą ir Primarką.  Nexte nusipirkau batus,o Primarke auskarus,pirštines,šalį... Megztinį..
 Su mama nuėjome į kavinukę.
-Nieko neskauda? Nesijauti silpnai ,-paklausė.
-Ne... - susimąsčiau - O ką?
-Na daktaras sakė,kad gali pasijausti silpnai ar apalpti. - rimtai atsakė - Tikiuosi taip neatsitiks.
-Manau... Aš norėsiu kapučino ir makaronų apkepo..Ką tu išsirinkai?
-Kavos ir makaronų apkepą su grybais.
-Feeh grybai - nusivaipiau ir nusisukau į langą... O,o,o ten... Robertas... - išsprogdinau akis - tfiu,nematė.
-Ką pamatei? ,-paklausė mama.
-Nieko..Sumaišiau,-pamelavau.- Štai atneša.
Po kelių sekundžiu atėjo padavėja ir palinkėjo gero apetito.
- Skanu? ,-paklausiau.
-Visai nieko.. Tau?
-Normaliai ,- nusišypsojau.
Pavalgę ir susimokėję išėjome iš kavinukės. Nuėjome į suvenyrų parduotuvę. Nupirkome visokių menkniekių... Nusiųsime seneliams.

-Važiuojam jau?
-Joo. Pavargau.- pasakiau - Važiuosim metro?
-Aha. Toliau paeisime ir bus Victoria station.
-Mh.

Taip ir buvo.Paėje toliau radome stotį ir nuėjome link Greenwich platformos.
-Greičiau einam,paveluosim į traukinį,poto galėsim 15 min laukt. -sakau mamai.
-Aha ,-nubėgome į traukinį.Po dešimties minučių buvome savo rajone.Dar užėjome į Asdą nusipirkti maisto.
Pagaliau parėjome namo. Pasimatavau rūbus.
-Kokie nerealūs ,-pagalvojau ir sudėjau į spintą.Įsijungusi kompiuterį įėjau į "Facebook".Robertas.Jis prisijungęs.Jau spaudžiau mygtukus,rašiau žodį,bet jis parašė greičiau.
-Labas.
Hem...Na gal atrašysiu.
-Labas.Ką veiki?
-Na nieko..Darau namų darbus.Tu?
-Mokausi taip pat.Gali pasakyti kokią temą mokotės per geografiją?
-22 ; )
-Ačiū.-nusiunčiau ir pagalvojusi parašiau - Kas mokykloje naujo?
-Nieko gero.Va gal žinai kur Neda?
Minutėlę susimasčiusi parašiau.
-Nežinau.-pamelavau.Kam tau jos?
-Šeip.Galvojau,gal serga ar ką.O kas tau buvo? Taip ir nepasakei.
-Buvo didelė temparatūra ir kt..Neįdomu.
Ir aš atsijungiau.Nėra prasmės su juo rašynėtis. Jis nieko nepasako.Internetas man didžiulė siena...
Išjungusi kompiuterį nuėjau į apačią.Pasijutau blogai ir..Nukritau.
-Urtytę...Kelkis -girdžiu sako mama ir kišą vatą prie nosies.
-Fe...eeh... trauk tą nesąmone -sakau atsimerkusi.
-Ne,Urtę,dar reikia.-sako ji.-Einam ant sofos.-bando kelti mane.Na atsikėliau savo jėgom ir nuklumpinau iki sofos.
-Gerai,kad mieste nenukritai šitaip ,-sako susirūpinusi mama.-Paskambinsiu daktarui.
-Vėl ,-nuaimanuoju -Duok vandens.
-Štai imk ,-paduoda mama ir "minko" telefoną.-Tuoj pareisiu -kažkur išeina.
Girdžiu kažkas daro duris.
-Urtę,kur mama?, -klausia Monika.
-Kažkur išėjo,-silpnai tariu.
-Eei,kas tau? ,-atėjusi arčiau spokso į mane.-Vėl? ,-paklausia.
-Nualpau.-pasakau ir pakreipiu akis į Jasoną -Ką jis čia?
-Tylėk.Ramiau,ramiau sesūt. ,-maniau,kad vietoj tylėk pasakys "Shut up".Gerai,kad jis anglas,lietuviškai nesupranta.Būčiau iškeikus jį kaip reikiant.Taip jis man nepatinka..Kažkoks..
-Ok,ok,-girdžiu mama pareina.
-Tuoj atvažiuos daktaras.,-pasako.-Labas Monika.Hello Jason ,-nusišypso.
-Ir vėl daktarai...,-nuaimanuoju-Įjunkit Baby tv !!!
-Štai,-mama įjungia,o Moni prapliupo juoktis.
-Beprootė ,-kai pasakiau,tuo metu atėjo daktaras.

Apžiūrėjo ir t.t.. Na išrašė vaistų,ryt tipo reiks nusipirkt.Ir liepė eit miegot,bet aš aiškus tyyngiu taai..Žiūrėsiu tv.

Taip ir žiūrėjau tv ir užmigauu.